Kokie lietuviškos muzikos rinkos dalyviai įtakingiausi? Ar yra kas atsakęs į šį klausimą? Aš bandysiu tai padaryti detaliau. O išklotinė išejo nei tikėta, nei netikėta. Stebina daugiausia tai, kad popierinė spauda, laikraščiai ir žurnalai, turi labai ribotą įtaką. Norėdamas išgarsėti, geriau ten neinvestuok. Poveikis gali būti trumpalaikis ir neadekvatus investicijoms. Kadangi nė vienas žiniasklaidos dalyvis nesispecializuojasi ties muzika, tai įtaka jai nėra didelė. Internetas taip pat sunkiai skverbiasi į žmonių kasdienybę. Vyrauja tradiciniai įtakos šaltiniai, daugiausia asmenybės, kurios turi svertus atitinkamiems procesams ir masiniams renginiams. Sudariau lietuviškos muzikos įtakingiausiųjų dešimtuką, kuris pateiktas abėcėlės tvarka.

Andrius Mamontovas
Jeigu žiniasklaidai reikia sužinoti kokio nors muzikos rinkos žinovo nuomonę įvairių reiškinių klausimu, dažniausiai kreipiamasi į A. Mamontovą: žmogų, turintį skirtingą nuomonę ir savybę kitus ja įtikinti. Jeigu jis pasako, kad reikia išvaryti priešą iš savęs, tauta taip ir daro.

Delfi.lt
Lankomiausias Lietuvos žiniasklaidos portalas informacine sklaida turi dideles auditorijos pasiekiamumo galimybes, tačiau dėl savo plataus profilio, nėra lemiamas rodiklis muzikos raidai. Delfi.lt muzikos pagarsinimas būna masinis, tačiau trumpalaikis ir negiluminis. T.y., jei parašys apie jus „Delfis“, tai po savaitės antros būsite pamiršti.

Egmontas Bžeskas
Atlikėjų vadybininkas E. Bžeskas reikšmės turi tik pačios pramoginės muzikos viršūnėlėje – popso skirto jaunimui. Tačiau jaunosios kartos formavimas gali būti dar reikšmingesnis, negu populiarumas tarp suaugusios auditorijos. Vid dėlto po E. Bžesko sparneliu nori prisiglausti daug moteriškosios lyties pradedančių dainininkių.

Frype.lt
Kur apie save praneša naujai užgimusi lietuviška grupė? Dabar palankiausia terpė save pateikti yra muzikinis-socialinis puslapis „Frype.lt“, kuriame tave išgirs, įvertins ir išpopuliarins. Taip pat „Frype.lt“ rengia įvairias atlikėjų populiarinimo akcijas, suteikdamos grupės tiesioginį kelią į klausytojų ausis.

House Of Music
Vienas patraukliausių Vilniaus muzikinių klubų. Tai kas skamba viešojoje erdvėje, apie ką kalbama žiniasklaidoje, ar suprantame, kad nėra iš niekur nieko nukritę? Viskas gimsta pogrindyje, vėliau mažose salelėse, kuriose pasirodymas atveria dar didesnes koncertų erdves. „House Of Music“ – reikšminga ir perspektyvi vieta viską pradėti nuo pradžių. Čia koncertuoja elitas.

Jonas Vilimas
Lietuvos televizijos muzikinių programų prodiuseris. Atsakingos ir įtakingos pareigos, sprendžiant, ką leisti į eterį, o ko ne. Paskutinis „Dainų dainos“ konkursas parodė, kad atrinktas atlikėjų pluoštas gali turėti didelį rezonansą visuomenėje bei būti tramplinu naujiems atlikėjams, kaip Aurelija Slavinskaitė, o ankstesnių „Eurovizijos“ atrankų – Gravel.

M.P.3 agentūra
Leidybinė kompanija, prižiūrinti aukščiausios klasės Lietuvos grupes ir atlikėjus: Jurgą, Lemon Joy, Suicide DJs ir kt. Muzikantai, priglausti šių vadybininkų, gali tikėtis kuo didžiausios šlovės Lietuvos ir tarptautiniuose vandenyse. Pernai su „M.P.3 agentūra“ pradėję bendradarbiauti Siela išgyvena sėkmingiausius karjeroje metus.

MTV LT
Lietuviškam muzikos kanalui galima priskirti rengiamus atlikėjų konkursus, o taip pat ir geriausio Baltijos šalių atlikėjų nominaciją Europos muzikos apdovanojimuose. Vis dėlto MTV įtaka labai diskutuotina, kadangi ten patenka tik jau žinomi ir kažką žemesniuose sluoksniuose pasiekę atlikėjai.

Pravda.lt
Nors ir leidžia „Pravda“ mėnesinį žurnalą, jis pasiekia nedidelę auditoriją. Tačiau būna metuose laikas, kada redakcija sutraukia didžiulį dėmesį: „Pravda“ naujokų rinkimai. Pakliūti tarp nominantų reiškia užtikrintą dėmesį iš žiniasklaidos, radijo stočių ir renginių organizatorių. „Pravda“ piešia ateinančios kartos muzikos kontūrus.

Radiocentras
Radijo stoties įtaka lietuviškai muzikai sumažėjo, kada buvo nutrauktos Top-20-uko transliacijos. Tačiau, kita vertus, pakliūti į eterį dabar tapo dar sunkiau, o susidaręs butelio kaklelio principas viršūnėje susitelkusius dalyvius dar labiau sureikšmina. Radiocentras išlieka pagrindine jaunimo pramoginės muzikos tribūna.

Kas įtakingiausi lietuviškoje muzikoje? Atsakau is a post from: Sharkeen.lt | Naujos muzikos žurnalas

„Frype“ dainų konkursas, pusfinalis. Gegužės 21 d. Klubas „House Of Music“

Tikra sencacija, neigiama prasme, tapo „Weekends“ palikimas už finalo ribų. O ten jie galėjo papulti, nes Frype atstovei jie labiausiai krito į akį, o skelbiant rezultatus netgi buvo paruošti du skirtingi nugalėtojų šešetukai. Bet paskelbtas, tas, kuris paskelbtas. Neverta finalo buvo Violeta Valskytė, kurios vietą „Weekends“ laisviausiai ir galėjo užimti.

Videoreportažas iš „Frype“ konkurso: Weekends, Arklio galia, Naktinė pufaika, Grim City ir kt. is a post from: Sharkeen.lt | Naujos muzikos žurnalas

Godą scenoje keitė Violetos Valskytės dainos, kurią išAsyk norėjosi pavadinti Lietuvos Adele. Balsas stiprus, tačiau jo trūkumus bandyta kompensuoti gyvo smuiko atlikimu ir gitara. Tiesa, jų būtų ir užtekę, nes greta skambantis „minusas“ (fonograma) tik trukdė mėgautis vokalo sugebėjimais.

Trečioji dainininkė – Raimonda, kažkada dalyvavusi realybės šou „Dangus 2“. Pamaniau, kad tai dar tikresnė Adele, tiek iš vokalo, tiek iš sudėjimo. O vien gitara akompanuojantis vaikinas išpildė anksčiau minėtą vokalo ir gyvo instrumento derinį. Ypatingai nuskambėjo nepelnytai pamirštas Hiperbolės „Žingsnių“ koveris.

Pagaliau pirmasis roko pasirodymas. Į sceną žengia „Naktinė pufaika“, kurie nesibodi kalbėdami su publika žemaičiuoti, o greičiau – tuo mėgaujasi. Užbėgsiu įvykiams už akių ir pasakysiu, kad tai didžiausią įspūdį padaręs vakaro pasirodymas. Originaliai apibūdinta daina „Neskombynk“: „nei lietuviškai, nei originalo kalba“.

Siautulį scenoje pratęsė „Arklio galia“, kurie tapo didžiausiu vakaro nusivylimu. Atrodė lyg jie atėjo pranešti visiems, „kokie mes absurdiški“. Suprantama, kad jaunimą jie prie scenos prikaustė, bet būnant pogrindžio „Naujaisiais lietuviais“, vien iš beviltiško absurdo „spausti sultis“ atrodo nesolidžiai.

Emocijas nuramino modernaus folkloro atstovai „Aisva“ iš Jonavos. Kadangi publiką sudarė daugiausia jaunimas, atlikėjų jaudinimasis scenoje – perdėtas. Vienas kūrinys padarė įspūdį ir vertinimo komisijai, kuri patikino, kad jis vertas net radijo eterio. Visumoje ne prasčiau už Atalyja.

Ritmenbliuzo ritmų į vakaro koncertą įnešė Sigita, kuri kad ir prikimusi, bet atliko, mano galva, geriausią vakaro koverį pagal Simon Webbe „Coming Around Again“. Dainininkei talkino reperiai „De Credo“, bet rezultatas nedžiuginantis: merginos įsijungimas tik priedainiuose priminė mokyklos saviveiklininkų pradžiamokslį.

Daugiau negu atliekama muzika, savo pavadinimu stebino šakiečiai „Lingis Park“. Panašu į „Linkin Park“? Ne tik pavadinimu, bet ir jo atsiradimo istorija: Šakiuose, pasak atlikėjų, yra labai gražus Lingio parkas. Muzika reikalaujanti begalės papildomų repeticijų ir pasiruošimo scenai. Dar per anksti. Kad jie atliko M. Mikutavičiaus „Dabar geriausi mūsų vakarai“ koverį, irgi pasako apie jų lygį (komisija pataisė, kad originali versija priklauso Bryanui Adamsui „Summer Of 69“).

Eilė grupei, kuriai aukštai kelčiau nykštį į viršų – „Jam Jam“. Atlikimas profesionalus, stilius – nepaprastas, todėl, nors ir nevisi jį suprasdami, žavimės tuo nepaprastumu. Pasirinktas „Saulės kliošo“ „Pasivaikščiojimas“ koveris, kurio grupei nepavyko „perspjauti“. Kadangi daina pompastiško populiarumo, reikėjo atlikti kažką daugiau, kad mėgautumėmės pačiu koveriu, o ne hito atkartojimu.

Dviejų merginų kanklininkių, pasivadinusiomis „Vizija“, pasirodymą gelbėjo teisingi koveriai, nes trečiasis kūrinys, pačių kūrybos, buvo tik stygų žvanginimas su energingais judesiais. Taigi pirmiausia su malonumu „susiklausė“ „Berniukai“, o po to ne ką klavišinių atlikimui tenusileido „Numb“ („Linkin Park“) koveris. Išvada tokia, kad tai tik šansas pasirodyti, bet ne daugiau.

Paskutinieji, bet kaip buvo sakoma „ne patys blogiausi“, tai „Failte“. Trankūs, bet man kilo dvejonių, ar juos galėčiau vadinti rokeriais. Labiau priminė folkšoką, o juos pačius – vestuvių muzikantus. Per pridėtinį laiką atliktas popuri toks, kokio moko daugelyje muzikos mokyklėlių. Vienintelis Red Hot‘ų „Can‘t Stop“ koverio pliusas – vokalisto gerai „iškaltų“ žodžių gausumas.

Į kitą konkurso etapą pateko šeši atlikėjai, o mano trejetukas būtų toks: 1) „Naktinė Pufaika“, 2) „Jam Jam“, 3) Raimonda.

„Frype: House of music“ konkursas @ „House of music“ 2009-05-08 is a post from: Sharkeen.lt | Naujos muzikos žurnalas