Turiningas kaip prekybinė terba – „Blusų festivalis“

Savaitgalį vyko didžiausias iš mažųjų vasaros muzikos festivalių Lietuvoje „Blusų festivalis“. Nors muzika jame nebuvo pagrindinis elementas – viskas sukosi apie „blusinėtojus“, sendaikčius, tautodailę ir panašų hipsterizmą.

Išsivystęs savotiškas verslo centras kvietė pirkti, ragauti, mainytis, klausyti, matuotis, rinktis…

Šįmet „Blusų festivalis“ sutapo su pirmaisiais vasaros karščiais, tačiau net širdžiai mielos saulės vonios netapo svarbiausiu festivalio prisiminimų akcentu. Festivalio dalyviai lydimi gero oro turėjo apsčiai pasirinkimų, kur leisti greitai bėgantį laiką, nes veikti tikrai buvo ką.

Vos įžengus į teritoriją pro įspūdingus vartus susidaro įspūdis, jog atvykome ne į festivalį, o smagią menininkų mugę: aplinka marga visokeriopų paskirčių papuošalų, besišypsančių veidų, dvelkia tikru vintažu ir matyti, kad į tai buvo sutelkta daugiausiai dėmesio. Išsivystęs savotiškas verslo centras kvietė pirkti, ragauti, mainytis, klausyti, matuotis, rinktis…

Kitose erdvėse karaliavo pramogos: koncertai, paskaitėlės, susitikimai, menų dirbtuvėlės, pirtis, maudynės. Koncertus pagyvino originali scena, kuri veikiau buvo panaši į suregztą gryčią, tad jei kam nepatiko garsas, galėjo mėgautis vaizdu. Blusinėtojai ramiai įsikūrę pakalnėje su bene skaniausiu festivaliniu alumi rankose mėgavosi koncertais ir tuštėjant bokalams vis dažniau pakildavo palinguoti ar patrypti prie scenos.

Gryčioje pasirodžius „Kūjeliams“ alaus bokalai liko stovėti pakalnėje, o šokančiųjų gretos akimirksniu sutirštėjo. Pirma kartą išgirsta grupė priminė britus Mumford and Sons, tad nieko nuostabaus, kad jiems vos pradėjus groti dalyvių kojos pačios artėjo link scenos.

Akivaizdu, kad festivalis pavyko: dalyvavę negaili liaupsų ir padėkų organizatoriams. Tie, kurie atvyko antroje dienos pusėje, ko gero, atrastų kišenėje vieną kitą pastabą, mat, įsibėgėjus festivaliui, dingo ir reikiama informacija atvykusiems. Apie 17 val. įėjus į festivalio teritoriją turėjai pats kažkokiais stebuklingais būdais susivokti kas, kur ir kaip, o paklausti žmonės stovėję prie įėjimo tik skėsčiojo rankomis ir patarė susirasti moterį raudona suknele.

Na taip, patarimas išties būtų vertingas jei tai nebūtų kelių hektarų plotas su dešimtimis raudonom suknelėm pasipuošusių moterų. Tačiau visa tai tėra smulkmenos: visi pliusai palaipsniui kompensavo minusus ir galiausiai nepatenkintų neliko.

Nėra susijusių straipsnių