Jau nuo pat penktadienio buvo galima pamatyti į Kaišiadorių „Vasaros estradą“ keliaujantį spalvingą jaunimą.Visi kaip susitarę traukė į jau aštuntą kartą Vilniaus universiteto studentų organizuojamą muzikos festivalį „GaDi 2012“, kuris vyko gegužės 19-20 dienomis.
Festivalio lankytojus suvienyjo laisvė, paprastumas ir gyvumas
Gaila, kad žmonių susitelkė ne itin daug (~300-400), matyt, daug kas pabūgo praeitais metais pasitaikiusio nemalonaus insidento tarp „vietinės faunos“ su kastuvais ir festivalio svečių. Nepaisant to, prisiminkim, kuo „GaDi“ šiais metais džiugino, ir kuo liūdino.
Puikus oras, graži nauja vieta, linksmai nusiteikę žmonės ir gera muzika – tobulo festivalio receptas, tačiau „GaDi“ iki tobulumo kiek pritrūko.
Atvykus į festivalį ne vienam teko nusivilti nauja tvarka: kas įeina – tas nebeišeina. Iki pat 3 val. nakties nei vienas dalyvis negalėjo išeiti iš festivalio zonos, jokių šansų pasipildyti maisto ar gėrimų atsargų, todėl apėmė toks jausmas lyg sėdėtum griežto režimo pataisos stovykloje.
Taip pat buvo pasigesta amatų arba dirbtuvių kampelio, juk studentai kūrybingi žmonės, todėl norėjosi kur prisėsti apyrankių pasigaminti arba piešti ant kūno įvairiaspalvius piešinius. Su grupele bendraminčių tai būtų buvę daug smagiau…Su festivalio maistu išvis liūdna buvo: net pats neišrankiausias festivalio lankytojas būtų pasakęs, kad be dešrelių, šašlykų, sriubytės ir keptos duonos jo skrandis norėtų ko nors skanesnio (submarinų nė neverta minėti, nes jų nebeliko per kelias valandas). O juk „Bebro blyninė“ čia būtų idealiai tikusi…
Kita vertus, paminėti minusai buvo nežymūs, nes juos užgožė svarbesni dalykai – gera muzika ir linksmi žmonės. Vienas pagrindinių festivalio bruožų – laisvė, paprastumas ir gyvumas, kuris neabejotinai pasiteisino viso festivalio metu. Į renginį galima neribotai įsinešti savo maisto ir gėrimų, kas ribojama kituose festivaliuose. Užsimanius aktyvesnės veiklos, buvo galima keliauti žiūrėti futbolo turnyro ant pievutės arba net pačiam jame sudalyvauti. Na, o nepatikus grojamai muzikai, galėjai prisėsti turiningai pabendrauti su palapinių miestelio kaimynais. Festivalio savanoriai taip pat nusipelno plojimų už viso festivalio metu rodytą paslaugumą ir palaikytą aplinkos švarą.
Na ir svarbiausia – festivalio muzika, be kurios nebūtų tokios gyvos atmosferos. Nors iš pradžių žmonės vangiai rinkosi prie scenos ir mieliau sėdėjo ant suoliukų, vakarėjant įsilingavo ir masinės šėlionės. Daugiausia publikos dėmesio didžiojoje scenoje, kaip ir buvo galima tikėtis, susilaukė Toro Bravo, Sportas, Bix, Saint Oil Sand bei Roadkill. Po jų pasirodymų negavus mėlynės išeiti buvo neįmanoma (nepagalvokit klaidingai, jokių muštynių nebuvo – tik smarkus pogas).
Elektronikos scenoje muzika taip pat grojo nepailsdama, tačiau ten užsukdavo ženkliai mažiau žmonių. Labai gaila antrą dieną grojusių grupių, kurios publikos – pavargusių ir leisgyvių žmonių – nebepakėlė nuo suoliukų.
Linkėjimai organizatoriams ir visiems nusvilusiems saulėje festivalio lankytojams!
Nuotraukos autorės
Comments
Powered by Facebook Comments
Nėra susijusių straipsnių
Aja & Jovis „Hey Love“: Owl City su į ne savo roges įsėdusia A. Slavinskaite 
Didžiausia metų lietuviškos muzikos viltis – GJan 
Loading ...
3 comments
barsukas
2012 gegužės 22 at 11:16 (UTC 3) Link to this comment
gal kur daugiau nuotrauku galima rast?
Miglė Paškauskaitė
2012 gegužės 22 at 12:43 (UTC 3) Link to this comment
Per facebook į kurį nors iš GaDi puslapių įkelsiu, nes jau daug kas neduoda man ramybės dėl foto
ms13
2012 liepos 30 at 10:02 (UTC 3) Link to this comment
„Po jų pasirodymų negavus mėlynės išeiti buvo neįmanoma (nepagalvokit klaidingai, jokių muštynių nebuvo – tik smarkus pogas)“
Turiu nuvilti. Buvo. Pats elektroninej erdvej nei is sio nei is to buvau uzpultas apsitorcinusio vietinio budulio, ko pasekoje buvau ismestas ir as ir tas pilietis, pasizymejes agresija ant visu zmoniu, stovejusiu prie elektronines muzikos scenos. apsaugai rasyciau graudu ketverta. kai kuriu dalyku del apsaugos neprofesionalumo as specialiai cia neminesiu
taciau nepaisant keletos konfliktu su apsauginiais ir vietine „fauna“ festivalis man paliko nuostabius atsiminimus ir gera laika.