Interviu. Tapatindamasi su krikščionybe grupė McLoud kuria dvigubą destrukcijos jėgą

Grupė McLoud Sharkeen.lt skaitytojams pažįstama kaip šiurkščios ir labai sėkmingai šių metų „Sharkeen dainų dešimtuko“ konkurse besirungiančios dainos „Tik per lietų noriu šikti“ autoriai. Kaip ir dažna grupė, jie gali pasakyti: nesame naujokai, tiesiog tik dabar pradėjome reikštis.

Grupei McLoud sunku nusakyti savo grojamą stilių kitaip nei „christian drum’n'bass“

McLoud kompanijoje groja keturi vyrukai iš skirtingų Vilniaus rajonų, kuriuos kažkada 2008 m. rudenį į krūvą suvedė paprasčiausias noras kažką pagroti. Trumpai apie migraciją: „Gavom būgnininką, praradom gitaristą, išėjo būgnininkas, gitaristas grįžo kaip būgnininkas“. Neseniai juos paliko antrasis gitaristas, todėl jie liko eksperimentuoti keturiese.

- Vienas draugas man sako apie neseniai karjerą pradėjusias ir nežinomas grupes: „Kur tu matai naujas grupes? Visos jos senos ir patyrusios“. Aišku, tai sakė su ironija. Bet ir jūs tinkamas to pavyzdys – grojate gal keletą metų, bet kiek stipresnis garsas apie jus ėmė sklisti tik šiemet.

- Viskas dėl to, kad savo populiarumo keliu einame lėtai, bet užtikrintai. Nesame iš tų grupių, kurios staiga laimi kokį nors konkursą ir iš nieko tampa visiems žinomu kolektyvu.

Kol nesi populiarus, garsas apie tave sklinda tiek, kiek pats to nori. Turbūt reikėtų sutikti, kad ir mes patys pradėjome labiau stengtis kažkur „išlįsti“ tik šiemet.

- Papasakokite, kas jūs esate, iš kur. Kas jus suvedė į šią grupę?

- Esame keturi vyrukai iš skirtingų Vilniaus rajonų, kuriuos kažkada 2008 m. rudenį į krūvą suvedė paprasčiausias noras kažką pagroti. Grupės sudėtis per tą laiką nežymiai keitėsi… gavom būgnininką, praradom gitaristą, išėjo būgnininkas, gitaristas grįžo kaip būgnininkas… Šiuo metu grupę paliko mūsų antrasis gitaristas ir bent jau kol kas eksperimentuojame grodami keturiese. Sekasi neblogai.

- Esate žinomi grubių tekstų reiškėjai. „Tik per lietų noriu šikti“ – galbūt tik plunksnos prieš dainą apie smurtą prieš moteris. Kokiais dar išsireiškimais šiurpinate dainose? Kaip žiūrovai šias dainas priima?

- Taip, stengiamės kurti agresyvius, užgaulius ir ironiškus tekstus. Visų pirma, tai daryti mus įpareigoja mūsų grojama muzika, metalas agresyvus iš prigimties ir, McLoud nuomone, norint išgauti išbaigtą rezultatą, reikia to siekti per visas galimas raiškos priemones, itin tekstus.

Visų antra, mus įpareigoja vietos, kuriose grojame gyvai. Ir tai yra koncertai festivaliuose arba baruose. Į tas vietas žmonės ateina paūžt ir (sprendžiant iš savo perspektyvos) nėra jokio noro klausyti apie kažkieno sudužusią širdį ar globalias problemas.

Mūsų repertuare yra tokios dainos kaip: „Kaip gera mušti paną“,  „Kataliko rankos švelnios / Mėgstu būti išganytas“, „Ponai, juk tai tik gandonai“, „Antsvoris“, taip pat – šiuo metu jau mūsų pačių primirštas gabalas „Pusė vyro“ apie vaikiną su viena sėklide. Šiuo metu kuriamas naujas gabaliukas „Rastas prastas piderastas“ ir dar daug kitų. Greitu laiku planuojame tekstus įkelti į internetą. Apie tai būtinai sužinos feisbuko gerbėjai, o ten jau bus galima išsirankiot ir konkretesnių perliukų.

O dėl žiūrovų reakcijų, visada viskas įvairiai, tikrai dažnai gyvų koncertų metu žiūrovai mus džiugina savo šypsenom. Bet suprantu ir tuos, kurie ne iš karto pagauna mintį, tarkim, kai koncerte prieš mus grojo kokia grupė, kuri dainavo panašia tematika, bet nuoširdžiai ir rimtai. Ne visi žmonės pagauna ironiją, o be ironijos ironiškas juokas dažniausiai skamba nevykusiai. Štai tada gali atsirasti ir visokiausių piktų komentarų.

Vienas labai piktas Lietuvos metalistas yra pasakęs, kad jo muziką įkvėpia Jėzus Kristus, o jei tiksliau, tai neapykanta jam. McLoud vis dėlto mano, jog toks pareiškimas – kiek per lėkštas.

- Kodėl jums sunku nusakyti grojamos muzikos stilių? Ir ką reiškia krikščioniški motyvai jūsų grupėje?

- Visada sunku nusakyti savo grojamos muzikos stilių, kai susibūri į grupę tiesiog pagroti. Žinome, kad kitos grupės kuriasi principu „gal kuriam roko grupę?“, bet mes susiėjom tiesiog bandyti kažką muzikuoti ir tiek.

Tuo metu dauguma mūsų klausėsi vienokio ar kitokio metalo, todėl muzika savaime ėjo į sunkesnę pusę, bet aiškių stiliaus rėmų neaptarinėjom. Taip ir gavosi, jog ypatingai pradžioje kūryba buvo labai skirtinga su kiekviena daina. Štai kad ir dabar, manėme, jog kažkas nusistovėjo, ir vėl.. paskutiniai du gabalai – lyg ir iš kiek kitos operos.

Mes dažnai susiduriame gyvenime su problema, jog nėra ką klausyti: vienos grupės muzikoj gitarų solo per daug, kitur būgnai neįdomus, dar kitur – vokalas nemalonus… Todėl ir nusprendėme sukurti muziką, kurią su malonumu klausytumėm. Tokiu stiliumi, be abejonės, patapo „christian drum‘n‘bass“.

Kas dėl krikščionybės… Žinote, vienas labai piktas Lietuvos metalistas yra pasakęs, kad jo muziką įkvėpia Jėzus Kristus, o jei tiksliau, tai neapykanta jam. Su visa pagarba Lietuvos metalo muzikos elitui (kurią mes nuoširdžiai jaučiame), McLoud vis dėlto mano, jog toks pareiškimas – kiek per lėkštas. Suprantama, kad tai yra „trū“, bet kai pasidaro juokinga, nebelieka ir viso to „trū“. Mes, kaip ne kaip, esame metalistai, o metalo muzika – destruktyvi muzika. Tokia pat destruktyvi yra ir krikščionybė, dėl to mes ir giminiuojamės su ja, kad palaikytume dvigubą destrukcijos jėgą.

- Kokie pagrindiniai iššūkiai jums kyla kaip jaunai grupei? Kaip su jais dorojatės?

- Pagrindinis iššūkis turbūt niekada ir nebus kitas – pinigų trūkumas. Bet su juo dar kažkaip susitvarkom… Su kitais iššūkiais tvarkomės kiek kitokiais būdais – išmetam juos iš grupės (o gal jie patys išeina? Tas klausimas kažkodėl visada lieka retorinis, kai kas nors palieka grupę…). Kasdieninės problemos, kaip „iš kur gausim kardaną?“, „su kieno mašina važiuosim“ ir „kas sėdės prieky?“ net negalėtumėm pavadinti iššūkiais. Su tuo tiesiog reikia susitaikyti.

- Apie kokius grupės siekius pasvajojate? Bandėte dalyvauti „Wacken‘o“ atrankoje. Galbūt tai tarputautinė scena?

Artimiausias McLoud‘ų siekis – vaizdo klipas. Tai būtų priemonė geriau suprasti mūsų kūrybą publikai, kuri neturi galimybės atvykti į mūsų koncertus. Jei tavo tikslas yra padaryti kuo tikslesnę dainos kopiją ir pasiekti kuo didesnį panašumą į originalą, pasiekti tą kartelę, dingsta siekis ją perlipti. Tad užsibrėžiam trumpus virštikslius, kuriuos bandom įveikti. Paskutinis buvo patekti į „Sharkeen dainų 10-uko“ finalą, ir klausytojų dėka patekom!

O dėl „Wacken‘o“, tai mums paprasčiausiai pasiūlė dalyvauti Trigeris, kuris ir darė mums įrašus. Sako, gal  į Vokietiją ir nepateksit, bet ten visad būna žiauriai geras koncas. Taip ir siuntėm paraišką su ta mintim, kad gerai pasitūsintumėm koncerte, nelabai ir galvojom apie patį festivalį, gal dėl to ir nepatekom net į atranką. O dėl užsienio, tai dar truputi palaukim, turim pakankamai darbo ir Lietuvoje.

Kaip kažkada sakė Bix‘ų Samas: „1 2 3 ir apšikta visa Lietuva“, o mums ir to 1, ir 2 dar siekt.

- Nieko prieš būtumėt apšildyti Black Label Society Lietuvoje? Zakko Wylde‘o vietoj pasirinkčiaus jus.

- Mes Zakko vietoje taip pat pasirinktumėm mus. Ar mes nieko prieš? Pažiūrėsim kaip bus nuotaika, kai Zakas paskambins.

- Sakykit, kur klausytojai gali sekti informaciją jus, paklausyti jūsų įrašų?

- Geriausias būdas šiuo metu mus pasiekti, apie mus sužinoti, mus sekti bei mūsų klausytis – feisbuke puslapis: www.facebook.com/mcloudband . Tai pat, turint pageidavimų, klausimų ar šiaip norint sukontaktuoti, galima rašyti į mcloudband@gmail.com, visada sulauksite atsakymo.

Susiję straipsniai:

1. Silpnų varžovų nebėra: vyksta „Sharkeen dainų dešimtuko 2012“ finalas Antrus metus vykstantis andegraundo ir alternatyvioms grupėms skirtas „Sharkeen dainų dešimtuko“ konkursas...
2. „Sharkeen dainų dešimtuke“ kluptelėjusioms dainoms – šansas atsitiesti Balandžio 17 d. baigėsi pirmasis šių metų „Sharkeen dainų dešimtuko“ etapas. Šešiuose...
3. Sharkeen dainų dešimtukas 2012. Sunkiasvoriai ringe: Roadkill, G. Solid, McLoud, Insomnia Vera „Sharkeen dainų dešimtukas“ yra puiki progra pristatyti savo kūrybą klausytojams, kurie neturi...