Interviu. XIII Fortas užbaigė šių dienų roko maršus „Niekas nenorėjo mirti“

Vasario 18 d. Mažeikių „Clubhause“ salėje baigėsi trylika Lietuvos miestų aplankęs dviejų tautinės savimonės susirūpinimą pajutusių grupių XIII Fortas (death/rapcore, Panevėžys) bei G. Solid (disco metal, Kaunas) inicijuotas koncertinis turas „Niekas nenorėjo mirti“.

XIII Fortas į turą leidosi vedini ryžto per muziką priminti tautines vertybes (koncerto Šiauliuose akimirka)

Stingdanti lauko temperatūra salėje – šių grupių krikštas Mažeikiuose pareikalavo ištvermės nei tik iš grupės, bet ir žiūrovų. Galbūt dėl to ir sunku prisiminti laikus, kada kuri roko grupė čia yra atvykusi savo iniciatyva.

Apie tai, kokį įspūdį jiems paliko debiutas Mažeikiuose bei patį turą, kalbinu koncertinio turo varomosios jėgos grupės XIII Fortas narius Dovarą (repo vokalas) bei Audrių (death vokalas, gitara).

Visų pirma: kaip pavyko priešintis šalčiui? Mačiau Dovaras netgi basomis po sceną šėlo.

Dovaras: Kada palaiko šilta publika, tada ir pačiam nebe šalta darosi. Pėdos truputį pašalo, bet šokinėjant to nebejaučiau. O tau, Audriau, nebuvo šalta?

Audrius: Man… ne (juokiasi).

Šiluma atsiranda iš to, kaip priima publika.

Dovaras: Batų nusimovimas nebuvo spontaniškas, tai – performanso dalis. Toje dainoje skambėjo žodžiai, kad šalta stovėti žiemą basam.

O dėl aparatūros nebijojot? Juk prie šalčių ji kartais iškrečia išdaigas.

Audrius: Jei būtume visko bijoję, turbūt nebūtume net į turą leidęsi.

Dovaras: Į turą išvykę per didžiausius speigus labiau bijojome, kad autobusiukas nesugestų ar pinigų nepritrūktume.

Mažeikiams teko garbė tapti finaline turo stotele. Kaip taip sutapo?

Audrius: Koncertinį turą sudarė trylika miestų, todėl kiekvienam datą rinkome ne atsitiktinai.

Kertinai šio turo akmenys buvo Vasario 16-oji, partizanų pagerbimas bei gyva muzika. Buvo kilusi mintis dėlioti tvarkaraštį pagal buvusias partizanų apygardas, tačiau tai neįmanoma, nes tektų viską dengti savo lėšomis. O taip pat rengti koncertą mažesniuose miestuose vidury savaitės būtų tikra pražūtis – niekas nesusirinktų.

Dovaras: Nuostabu, kad Mažeikiai mus prisitraukė. Nerealu, ką čia pamatėme – tokių patalpų ne kiekvienas didmiestis turi, kur atrodo muzikantų pulkas ir visi pasipūtę, besigirdami, ką jie, pavyzdžiui, Vilniuje turi. O štai atvažiuoji į Mažeikius ir išsižioji.

Audrius: Malonus turo bruožas, kad pamatai, kaip kas vyksta. Yra tokių grupių, daugiausia Vilniuje, kurios galvą iškėlusios sako, kad mes į mažą miestelį nevažiuosim, mums ne lygis. O per šiuos koncertus mes pamatėme, kuo skiriasi kiekvieno miestelio pogrindinė kultūra. Kiekvienas miestas turi savo atspalvį.

Dovaras: Žymios grupės galbūt užsiima komercija, iš to gyvena, galvoja, kad atvykus į kokius Mažeikius nesurinks pelno, reikalingo išmaitinti šeimas. Tebūnie, tačiau man atrodo smerktina, kad kai kurių grupių nariai yra dirbantys ir tik laisvalaikiu susieinantys, tačiau vis vien nesutinkantys išvažiuoti už savo lėšas susimetę po 20 litų.

Audrius: Mes važiuojam, nes norim paminėti gražią datą bei pagerbti žmones, kovojusius už jos išsaugojimą. Siekiame judinti pogrindį, nes neuniversitetiniuose miestuose renginiai vyksta itin retai. Mažeikiuose nepavyko, tačiau kituose miestuose stengdavomės rasti vietinių grupių, kad suteiktume progą pasireikšti jauniems muzikantams.

Apie aprangos kodą: „Tai ironiškas požiūris į tai, kad daliai žmonių rūpi tik darbas, o ne kultūra ar šalis“

Regis, Mažeikiai jums išties patiko: paskutinėje dainoje vien ditirambus jiems tegiedojot. Ar tikrai ši vieta jums pasirodė ypatinga?

Dovaras: Gera salė, geras klubas – tai, kas padaryta Mažeikių baikerių, yra nuostabu. Panevėžyje tuo negalim pasigirti, nors esam kur kas stambesnis miestas. Privalome padėkoti žiūrovams, kurie nepabūgę šalčių atėjo mūsų paklausyti.

Turui pasirinkote darbininkų kombinzonų įvaizdį. Kuo jis siejasi su nepriklausomybės tema?

Audrius: Šią aprangą parinkome vienam paskutiniųjų mūsų gabalų „Sintetinė meilė“.

Dovaras: Manau, kad scenoje nekasdieninė apranga būtina.

Beje, skaičiau komentarą internete, kad ši mūsų apranga nukopijuota nuo Slipknot‘ų, ir aš paaiškinau, kad apie jokius Slipknot‘us nebuvo net galvota.

Audrius: Ši apranga priderinta dainai „Sintetinė meilė“, kuri skirta žmonėms, kuriems niekas nebesvarbu, netgi Vasario 16-oji. Tai ironiškas požiūris į tai, kad daliai žmonių rūpi tik darbas, o ne kultūra ar šalis.

Dovaras: Tokie žmonės atsižvelgia tik į savo gerovę: kad turėtų alaus atsigerti priešais televizorių, pasikasyti kiaušus, perjungti kitą kanalą… ilsėtis parėjus iš darbo bei pasirūpinti naujesnės laidos mikrobangine.

Audrius: Kita vertus, mes esame iš pramoninio miesto, nešiojame kombinzonus, rankose laikome plaktuką. Kaip bebūtų, Panevėžys yra pramonės miestas (leidžiu sau įsiterpti – mirusios pramonės – A. B.), taip, todėl tai atspindi, iš kur mes esame.

Turas jau finišavo. Akmuo nusirito nuo širdies ar priešingai – gaila, kad viskas baigiasi?

Abu: Gaila.

Dovaras: Lyg ir norėtųsi dar tęsti, tačiau nuovargio jau nebepaslėpsi.

Audrius: Šis koncertinis turas jau antrasis. Viskas gimė iš anksčiau vykdytų mini festivalių „Už Lietuvą“. Pirmiausia įsitvirtinome Panevėžyje, paskui pridėjome Vilnių, Pasvalį ir taip toliau. Pernai šiuos koncertus pervadinome į „Niekas nenorėjo mirti“ ir apkeliavome aštuonis Lietuvos miestus.

Kaip šiame ture atsirado jūsų pagrindiniai palydovai G. Solid?

Audrius: Jei ne G. Solid entuziazmas, vargu, ar iš viso būtume į turą išvažiavę. Pernai koncertus baigėme pesimistiškos nuotaikos – į pabaigą gedo mašinos, šalom ir panašiai. Taigi šiemet su baime klausiau kolegų, ar tęsim toliau. O susidomėję G. Solid įžiebė kibirkštėlę tolesniam darbui.

Kituose miestuose jus apšildydavo jaunos ir ne tik vietinės grupės. Ar būta malonių atradimų?

Audrius: Kada atvažiuojame, susikrauname aparatūrą, persirenginėjame, taip ir pražiopsome tuos pasirodymus. Tad į šį klausimą negalime atsakyti (šypsosi).

Kai kuriuose miestuose jūsų pasirodymai įvardinti kaip geriausia, kas tuose miestuose yra įvykę. Kaip tai pavyko pasiekti?

Audrius: Už tai turime padėkoti Žilvinui Baronui, kuris nemokamai rūpinosi aparatūra ne tik Panevėžyje, bet ir Kupiškyje, Pasvalyje. Jis sukūrė pasirodymams tobulą garsą, šviesas. To, kuo jis mus parėmė, neretai neturi ir didžiosios Lietuvos roko grupės.

Rašote turų dienoraščius, filmuojate. Į ką tai pavirs?

Audrius: Su mumis keliauja video operatorė Beatričė Liutikaitė, kuri vėliau sumontuos koncertinį filmą. Koncertuodami šnekiname žmones, kurie yra pasikaustę istorijoje, kurie priima mus koncertuoti.

Praėjusiais metais taip pat bandėme tokį projektą įgyvendinti, mums talkino praktiką atlikinėjanti studentė. Tačiau viskas subliuško, medžiaga liko nesumontuota. Laimei, šiemet tai nepasikartos.

Be to, filmuojame ir kitas grupes laidelei Panevėžio televizijoje, kurios neturi kitų galimybių būti nufilmuotos. Galbūt auditorija nėra didelė, tačiau motyvacija groti vis vien kyla.

Ačiū už pokalbį.

Dar kartą dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie šio turo, rėmė, kentėjo, ačiū.

Susiję straipsniai:

1. „Eurovizijos“ atrankos finalui besiruošiantys Alive Way plečia koncertinę geografiją Vilniečių grupė Alive Way pastaruoju metu gyvena „Eurovizijos“ atrankos nuotaikomis. Antrąją vietą...
2. XIII Fortas ir G. Solid susivienijo koncertiniam turui „Niekas nenorėjo mirti“ Šiais metais grupės XIII Fortas (rap metal, Panevėžys) ir G. Solid (disco-metal,...
3. XIII Fortas leisis į koncertinį turą Vasario 16-ąjai paminėti Bene reprezentatyviausia Panevėžio roko grupė XIII Fortas vasario mėnesį paskirs koncertiniam turui...
4. Atkakliausiame „Bix“ grupių konkurso etape norėta visas grupes siųsti į finalą Karma Coat pranašumą lėmė vokalistų duetas Vakar Vilniaus roko bare „Bix“ vykusiame...