Prieš porą dienų Žas‘ai pristatė savo naujausią dainą „Diena po karo“, kurią, kaip baladę, imta lyginti su garsiausiomis šios grupės dainomis kaip „Norėjau skristi“. Šmaikštuoliai. Man geriausiu atveju tempia tik iki duetų su Veronika Povilioniene.

Jaunosios kartos atlikėjai eina teisingu keliu: afišuojasi feisbuke bei kelia savo muzką į Youtube
Šis momentas mane paskatino susimąstyti, kiek gi garsiausi ir labiausiai patyrę mūsų šalies atlikėjai gali kurti ne klausytojams, bet nežinia kokiems individams (gal radijo stočių direktoriams?) įtinkančią muziką.
Paradoksas, tačiau garsiausius ir labiausiai patyrusius Lietuvos atlikėjus, be kelių išimčių, galėtume vadinti ir labiausiai atsilikusiais. Yra taip, kad jie laikosi įsikibę savo praeities virvelių, kurios juos laiko ant seniai nebegaruojančio pripažinimo puodo.
Gi jau seniai nebe 90-ieji, kada svarbiausias rodiklis grupei buvo laikas radijo eteryje bei pašmėžavimai televizoriuje, aprašymai bei nuotraukos spaudoje. Kodėl reikia laikytis šių rodiklių, kai jie seniai nebėra veiksmingi?
Didelis feisbuko gerbėjų skaičius jūsų grupei padės pritraukti suinteresuotų žmonių dėmesį
Radijo gi jaunimas nebeklauso (nebent „Žinių“, LR ar užsienietiškų; na gal aš čia labiau apie savo tipo žmones), televizoriaus nebežiūri. Taigi kodėl iš jo išnyko populiariausia internete buvusi laida „Dar pažiūrėsim“? Laikraščiuose ir žurnaluose muzikinių temų mažai, todėl vartyti juos dėl atsitiktinių akimirkų irgi nesinori.
Jaunosios kartos atlikėjai eina teisingu keliu: afišuojasi feisbuke bei kelia savo muzką į Youtube (bei kitus puslapius). Teisingu todėl, kad jis susiformavo natūraliai. O dalykai natūraliai formuojasi tada, kai nėra piniginio įsikišimo. Todėl toks kelias yra tikras.
Tačiau šiandieninės grupės dar to stipriai neakcentuoja. Jos dar nepakankamai įsisavino, kad svarbiausi plėtros elementai grupėms yra feisbuko gerbėjų bei Youtube peržiūrų skaičius.
Štai tas pats Youtube‘as jau kurį laiką sudarinėja žiūrimiausių muzikinių klipų per savaitę Top-100-uką. Ir šis sąrašas atspindi populiariąją muziką labiau nei koks Billboard topas.
Didelės Youtube peržiūros atlikėją gali išgarsinti ne ką mažiau, o išimtimis ir daugiau, nei tuo mintantys prodiuseriai. Pavyzdžiui įvairių tautų kraujo turinti Amerikoje gyvenanti ir savo muziką pati prodiusuojanti dainininkė Kina Grannis į svetainę įkėlusi savo naujausią kūrinį „In Your Arms“ vos per savaitę sulaukė 2 mln. peržiūrų. Ir čia jums net ne Lana Del Rey atvejis, kai tiek peržiūrėta per porą mėnesių.
Didelis feisbuko gerbėjų skaičius jūsų grupei padės pritraukti suinteresuotų žmonių dėmesį. Visų pirma spaudos. Pavyzdžiui, man, kaip rašančiam apie pradedančias ir ne tik grupes, norisi ne tik pristatyti kolektyvą, tačiau susilaukti ir kuo didesnės skaitytojų auditorijos, o ją gali garantuoti tas pats minėtas feisbuko gerbėjų skaičius, kadangi atlikėjai savo profilyje išplatina su jais susijusią spaudos medžiagą.
O visiems gyvenimo subjektams persikeliant į internetą, interneto duomenys ir yra aktualiausi. Todėl šiuolaikinei internetinei spaudai ir apskritai bendruomenei neturėtų būti svarbu, pavyzdžiui, grupės Pelenai naujausių įrašų pristatymai. Tokiu būdu man lyg specialius akinius užsidėjus atrodo plika akimi matyti 10-asis dešimtmetis.
Grįžtant prie Žas‘ų, norėčiau pasidžiaugti jų atsigavimu iš komos, kurioje jie „gulėjo“ pastarąjį dešimtmetį. Ir tai yra puikus pavyzdys, kaip senosios kartos grupė prisitaiko prie šiuolaikinių tendencijų ir neištirpsta laiko paraštėse.
Comments
Powered by Facebook Comments
Susiję straipsniai:
- „Eurovizijos“ kandidatų dainos – nepasiteisinusios uždelsto veikimo bombos „Eurovizijos“ dainų konkurso kandidatų pasiruošimas atrankai – itin paviršutiniškas. Apie kokias šalies...

























Aja & Jovis „Hey Love“: Owl City su į ne savo roges įsėdusia A. Slavinskaite 
Didžiausia metų lietuviškos muzikos viltis – GJan 












2 comments
Be_inis
2011 lapkričio 10 at 13:26 (UTC 3) Link to this comment
Nedidelis tavo komentaras, bet teisingas. Prieš kelis metus dirbant Londone, klubo promoteriai net neklausdavo grupės/DJ pavadinimo. Klausdavo facebook’o, myspace draugų skaičiaus. Tokioje dinamiškoje vietoje kaip Anglijos sostinė, šis rodiklis senai tapo pagrindiniu ir yra labai sėkmingai taikomas. Iškart pasimato „keli lygiai“ žinomumo, netgi tarp indie aktų.
Aišku, Lietuvoje turbūt visi visus pažįsta ir minko tą patį faršą kiek galima. Bet tikriausiai, norint išlįsti į kokį kaimyninių šalių festą, facebook’o armija netaptų maišančiu rodikliu. Nors nežinau. Kokiom nuotaikom klubai priima naujus kolektyvus pagroti ? Kas žino, ble ?
Tomas
2011 lapkričio 10 at 14:17 (UTC 3) Link to this comment
Facebook like skaicius yra reiksmingas tik tuo atveju, jei tie zmones yra aktyvus. Lietuvoje daugiau maziau visi vieni kitus zino ir didesnis rodiklis yra kiek zmoniu ateina i bando koncus, jei pas banda facebooke yra 1000 like, o i konca ateina 10~20 zmoniu, tai niekam tas facebook like skaicius neidomus.