Kazam!: mūsų muzika – tai ne tik „Kojinių vagis“

Subyrėti, tačiau neprarasti ryžto, du mėnesius groti be bosisto, kas, kitoms grupėms turėtų būti suprantama, yra išties žiauru – štai ką teko patirti pagaliau savo sėkmės gūsį pagaunančiai penkių vaikinų grupei Kazam!

Ne visi yra matę Kazam!’us gyvai, tačiau girdėję jų „Kojinių vagį“ – tai jau tikrai

     Atrodo, kad kliūčių ruožas sostinės jaunuoliams baigiasi ir šviesėja tikroji aušra. Praėjusią savaitę pasibaigusi pirmoji „Sharkeen dainų dešimtuko“ dvikova įrodė – Kazam! tapo neįkandamu riešutėliu net iš pažiūros daugiau patirties ir gerbėjų turinčiai Random Fingers grupei.

     Nesirenkame nei baro, nei studijos, tiesiog pavasario Saulės sušildytas vėjelis mus vėdina besišnekučiuojančius ant Vilniaus Tauro kalno.

Apie jus rašoma, kad susikūrėte dėka Gatvės muzikos dienos. O kaip viskas buvo iš tikrųjų? – prašnekome.

Lukas A. (gitara): Daugelis iš mūsų mokomės vienoje mokykloje. Šį projektą tai ir paskatino, kad esame pažįstami žmonės. Susiėjome Gatvės muzikos dienai, kuri tapo proga mums pasirodyti.

Prieš tai turėjome kitokią sudėtį: skirtingą bosistą ir vokalistę. Jau tada vystėsi Kazam! užuomazgos, nes tuomet grojau aš, Lukas K. ir Dominykas. Planavome ateitį, tačiau po Gatvės muzikos dienos viskas netikėtai subirėjo.

Tada pasikvietėme naują vokalistę ir dabar grupėje Part Time Porn bosu grojantį Alaną. Tačiau jiems šis projektas atrodė vienadienis, taigi vasarą praleidome ieškodami naujų narių, patalpų, labiau svarstydami apie muziką, negu ją kurdami.

Jokių atrankų neskelbėme, tiesiog per bendrus draugus radome Aurimą ir Mantą.

Kas sulaikė grupę nuo visiško jos subyrėjimo?

Lukas A.: Aš labai norėjau tęsti ir Lukas K. Stengėmės neapleisti veiklos, nors tada tai atrodė ir rizikinga: visiškai nieko neturėjome, nežinojome, ką darome, kuo tapsime.

Lukas K. (būgnai): Sunku buvo rasti bosistą, kadangi jie tapo tikra retenybe. Kiek pastebėjome, dauguma jų groja sunkesnės muzikos scenoje…

Lukas A.: …arba yra profesionalai ir groja bliuzą, fanką ir panašiai, kur turi didesnę galimybę atsiskleisti.

O savo stilistiką buvot apsibrėžę?

Lukas A.: Nebuvome. Šiek tiek linkome ties roku, indie, klausėme grupių, kurios mus šiek tiek orientavo. Vis dėlto manau, kad iki šiol dar nesame suformavę savo tikro garso, o esame ieškojimuose to, kaip iš tikrųjų save įsivaizduojame skambant.

Gatvės muzikos dienoje vis tiek grojote daugiau koverius? Kokie jie?

Lukas A.: Grojome grupių Franz Ferdinand, Blur, „Ghostbusters“ dainas. Be to, buvo ir mūsų pačių kūrybos dainų užuomazgų: „Cold Sun“, „Kojinių vagis“.

Kada įvyko jūsų pirmoji pažintis su instrumentais? Kaip vyko jų įvaldymas?

Lukas A.: Pirmąją akustinę gitarą ėmiau brazdinti prieš šešerius metus. Ne kartą buvau jos atsisakęs, bet retsykiais grįždavau su mintim išmokti ką nors naujo.

Viską išmokau savarankiškai, nors prieš porą metų esu lankęs pamokas pas Muzikos konservatorijos dėstytoją. Tačiau supratau, kad man geriau sekasi individualiai.

Lukas K.: Būgnais pradėjau groti prieš pusantrų metų. Visa, ką dabar moku, tai mano paties savarankiškas darbas.

Kada buvau Linkin Park koncerte „Siemens“ arenoje, mane labai sužavėjo grojimas būgnais, kylanti energija, tai paskatino jų imtis pačiam. Iš tauškinimo įvairius daiktus namie išaugo tai, ką moku dabar.

Teisybės dėlei, keturis mėnesius lankiau būgnų pamokas, tačiau dėl įvairių priežasčių apleidau.

Aurimas (vokalas): Dainuoti nesimokiau niekada ir apskritai – atsitiktinumas, kad esu šioje grupėje. Kadangi ir anksčiau kartu leisdavome laiką, kiti pastebėjo, kad vakarėlių metu mėgstu uždainuoti, todėl gavau pasiūlymą tapti vokalistu.

Laukas A.: Gitaristas Dominykas gitara mokėsi taip pat kelis metus savarankiškai. Bosistas Mantas turi daugiau patirties, grojo grupėje Roadkill, tačiau vis vien yra išsiugdęs pats.

Apibendrinus galima pasakyti, kad nė vienas iš mūsų jokio muzikinio išsilavinimo neturi. Viską darome taip, kaip jaučiame ir girdime.

„Dar nesame suformavę savo tikro garso, o esame ieškojimuose to, kaip iš tikrųjų save įsivaizduojame skambant“

Kodėl sprunkate iš tų būrelių? Kas juose nepatinka?

Lukas A.: Lankydamas pamokas į muziką ėmiau žiūrėti kaip į profesinį objektą. Kada viskas parašyta taisyklėse, dingsta paslaptingumas ir ieškojimai. Man tai užkliuvo.

Kadangi muzika mums yra laisvalaikis, jis netenka žavesio, kada tampa darbu.

Taigi kaipo Kazam!‘ų pradžia laikote praėjusią vasarą?

Lukas A.: Susiformavome vasarą, tačiau tada turėjome vos vieną repeticiją „Muzikos laboratorijoje“, kad pamatytume, kaip derame. Paskui ėmėme ieškoti nuolatinių patalpų. Atsirado garažas su mėgėjiška aparatūra, kur viskas skamba labai prastai.

Aurimas: Gavus naujas patalpas pradėjome tikėti, kad gal iš to kažkas ir išeis.

Lukas A.: Vos pradėjus buvo gana baisu, nes nė vienas nesame profesionalus muzikantas. Nežinojome, ko norime iš muzikos, tačiau žinojome, kad kažko – tikrai.

O pagelbėti niekas nesiteikė?

Lukas A.: Nieko nebuvo, viską darėm patys. Tik pasikviesdavome draugus išgirsti nuomonių iš šalies.

Iš dalies tai gerai, iš dalies – blogai. Kai pats sau vadovauji, verti save daugiau dirbti, priklausomai nuo to, kaip gerai vieną ar kitą nori padaryti.

Lietuviški tekstai – atsitiktinumas, ar jūsų prioritetas?

Lukas A.: Šiuo metu turime skirtingų kalbų dainų. Manome, kad mintį lietuviškai išreikšti yra paprasčiau negu angliškai, be to, koncertuojamės kol kas tik Lietuvos publikai. Taigi norime, kad ji daugiau-mažiau suprastų mūsų dainas. Nesame galutinai nusprendę, kuriai kalbai skirsime pirmenybę.

Suomių grupė The Spyro, su kuriais teko groti, mums patarė dainas kurti angliškai, kad jas galėtų suprasti platesnė publika. Taigi, jei mūsų muzika peržengtų Lietuvos ribas, būtų naudingiau kurti angliškai.

Aurimas: Vis dėlto manome, kad ir toliau vartosime abi kalbas. Nors anglų kalba lankstesnė ir tarptautinė, lietuviškai perteikti mintis yra paprasčiau, įtaigiau ir prasmingiau.

Kaip taip įvyko, kad dabar visi jus pažįsta iš dainos „Kojinių vagis“?

Laukas A.: Tai pirmoji mūsų įrašyta daina, geriausiai išbaigta ir mums patiems patinka. Tiesa, ji neapibrėžia mūsų kuriamos muzikos.

Šioje dainoje rimtos idėjos nėra. Galima interpretuoti, pateikti tarsi joje yra tam tikros metaforos, tačiau brandžios minties neturi. Dėl to mus kai kurie kritikuoja, tačiau mes nesigailime. Gal geriau kurti dainas be jokios minties, negu su lėkšta, kaip, pavyzdžiui, vaikino ir merginos išsiskyrimas.

Lukas K.: Šita daina tuo ir patraukli, kad neįpareigoja galvoti. Tiesiog leidžia atsipalaiduoti, lengvai klausyti ir įsiminti.

Aurimas: Tiesa ta, kad tai vienintelė mūsų nerimta daina. Visos kitos turi idėjas.

Įrašius „Kojinių vagį“, nesitikėjome, kad klausytojai mus ims vertinti vien pagal ją. Turbūt pirmutinis mūsų tikslas įrašyti dar vieną dainą, kuri pastarąją pranoktų.

Lukas A.: Vis dėlto neteisinga apie grupę spręsti iš vienos dainos. Esame dar jaunas kolektyvas, neturintis veido ir bandantis jį atrasti. Norėtume, kad klausytojai mus vertintų bent iš trijų keturių dainų.

Tačiau neišgyvename dėl to, prisimindami grupės Pink Floyd žodžius, kad jie dešimt metų nerado savo skambesio.

Žmonės giria šią dainą už kokybišką įrašą. Kaip pavyko tą pasiekti?

Lukas A.: Kokybė iš tikrųjų ne prasta, nors dar nėra iki galo profesionali. Ateityje dar koreguosime jos skambesį.

Susiradom garsistą, jis mums parūpino studiją. Kokybė gera, tačiau ja nesididžiuojame ir nesigiriame.

„Kojinių vagis“ netikėtai užtikrinta persvara „Sharkeen dainų dešimtuko“ konkurse įveikė grupės Random Fingers pasipriešinimą. Ar buvo lengva tuo patikėti?

Lukas A.: Jaučiamės pakylėtai, nes to tikrai nesitikėjome. Tai keista, nes mes ir fanų mažiau turime, ir grojame neseniai. Neįsivaizdavome, kaip žmonės tas dainas lygins.

Aurimas: Prasidėjus balsavimui užmetėme akį į rezultatus, kuriuose atsilikinėjom keliasdešimčia balsų. Pamanėme, kad jau viskas aišku. O po kelių valandų jau vijomės… (šypsosi). Buvo labai netikėta.

Lukas K.: Tuo labiau, kad Random Fingers yra kur kas labiau pažįstami klausytojams, dalyvavę žinomuose renginiuose, kaip „Barcode“ ir „Bix“ konkursas, kas jiems suteikia tam tikro prestižo.

Jums jau teko apšildyti keletą užsienio grupių. Jaučiatės įvertinti?

Lukas K.: Be abejo, labai (šypsosi). Pirmieji, kuriuos apšildėme, buvo latvių grupė Rebel Riot. Tokio pasiūlymo sulaukėme labai netikėtai, tačiau iš to išplaukė, kad likome įvertinti ir mums patikėta apšildyti dar vieną, jau garsesnę, suomių grupę The Spyro.

Lukas A.: Grodami su užsienio grupėmis įgauname naujos ir malonios patirties, pasikalbame apie muzikinės kultūros skirtumus.

Tuo pačiu gavome neoficialius pakvietimus pagroti tiek Latvijoje, tiek Suomijoje.

Vasara jau ant nosies. Ką jai planuojat?

Lukas A.: Planuojame įrašyti dar bent du gabalus, dalyvauti renginiuose. Manau, pasistūmėsime kūryboje, spręsime patalpų klausimą.

Dieną prieš mūsų interviu netikėtai net sau pačiam feisbuke paprašiau skaitytojų, kad jums pasiūlytų klausimų. Gerbdami jų valią, pabandykime atsakyti.

Kur randate gyvenimo prasmę?

Lukas A.: Žmonės į šį filosofinį klausimą bando atsakyti jau tūkstančius metų, tačiau mes atsakysime paprastai – gerai jaustis ir daryti tai, kas mums patinka.

Kada jūs būnate laimingi?

Kartu: Mes visada esame laimingi. Ypač kai gerbėjai šokinėja koncertuose.

Lukas A.: Liūdime tik tada, kai nenusiseka repeticija.

Po prasto koncerto irgi laimingi?

Lukas A.: Po prasto koncerto irgi (šypsosi). Prastas koncertas nėra blogai. Po jo pamatai, kas ne taip ir kodėl.

Ar žinote, kas gyvena ananase giliai po jūra?

Aurimas: Ar tik ne Kempiniukas Plačiakelnis?..

Lukas A.: Jo… (juokiasi).

Kodėl jūsų bosistas rengiasi kaip Super Mario?

Aurimas: Jis rengiasi ne kaip Super Mario, bet jis pats yra Super Mario.

Lukas A.: Jis yra superherojus, nes, atėjęs į grupę, mus, galima sakyti, išgelbėjo. Turėtumėte suprasti, koks tai išsigelbėjimas, kai du mėnesius groji be bosisto.

Ar patiems neteko kada patirti kojinių vagies rūstybės?

Lukas A.: Teko. Dažniausiai per vakarėlius. Baisus dalykas, kada tenka žiemą eiti be kojinių.

Ačiū, vyrai!

Kazam! „Kojinių vagis“

Susiję straipsniai:

1. Sensacingas antrasis „Metro Rock Battle“ turas: patyrusiems Stiffer ir Garbanotam Bosistui nosis nušluostė naujokai Kazam! bei Rebel Eye Į antrąjį Vilniuje vykstantį jaunimo grupių konkurso „Metro Rock Battle“ turą tiek...
2. Lygiai prieš metus į pirmąją repeticiją susirinkusiai grupei Kazam! – vieneri Niūrią nuotaiką veiduose šypsena pakeičiantį hitą „Kojinių vagis“ į pasaulį išleidusi penkių...
3. Nelaukta pergalė Kazam!‘us pakylėjo Pirmą kartą rengiamas „Sharkeen dainų dešimtukas“, atrodo, bus negailestingas favoritams. Praėjusią savaitę...
4. Dainos konkurso starte – Random Fingers ir Kazam! dvikova Šiandien startuoja ilgai sirpintas „Sharkeen dainų dešimtuko 2011“ konkursas, kuriame jūsų teismui...