„Garbanotas bosistas“ – tai įdomiu skambesiu pasižyminti alternatyvaus roko grupė iš Vilniaus. Jos vokalistas, Šarūnas, būdamas „Ąžuoliukų“ choro narys, klausydavosi „Nirvanos“, o dabar studijuoja grafiką Vilniaus dailės akademijoje.
Garbanotas Bosistas – ne coverband`as: „Mūsų muzikos daug žmonių dar nėra girdėję, todėl dažnai grojame tai, ką jie žino“
Idėjiniu grupės lyderiu vadinamas gitaristas Mantas studijuoja klasikinę filologiją, į kurią įstojo mėgindamas išvengti armijos. Bosine gitara grojantis Augustinas, būsimas energetinių sistemų elektronikos specialistas, teigia, kad muzika yra fizika, o kol kas vidurinėje besimokantis būgnininkas Narimantas kartu su juo diskutuoja apie garso bangas, veikiančias žmogų.
Šie keturi vaikinai kalba apie tai, kaip neįtikėtinai jie susitiko, kada mirė hipių subkultūra, kodėl yra geriau groti koverius nei kurti savo muziką ir kokias mintis reikia nužudyti būnant scenoje.
„Garbanotas bosistas“ – felčeris, hipis, bosas ir auksinis berniukas
Kiekvienąkart skirtingas susibūrimo istorijas pasakojantys „Garbanoto Bosisto“ nariai šįkart sukuria tokį mitą: vieną trečiadienio pavakarę felčeris Narimantas važiavo į iškvietimą savo greitosios medicinos pagalbos autobusiuku. Taip bevažiuodamas jis pamatė gatve einantį hipį Mantą su apdriskusiu gitaros dėklu.
Kadangi felčeris buvo užsiklausęs Phil‘o Collins‘o, partrenkė hipį. Tuomet įsisodino jį į savo autobusiuką ir kartu su juo nuvažiavo į iškvietimo vietą. Ten pamatė fontaną su auksiniu berniuku Šarūnu. Berniukas labai gražiai dainavo, todėl Narimantas nusprendė pasiimti jį kartu, tačiau vos pajudėjęs įvažiavo į gretimo namo sieną, kurią iškart nugriovė.
„Gal mes turime ir nedaug dainų, bet kurdami stengiamės sudėti kuo daugiau jausmo ir nuoširdumo“
Už sienos felčeris ir jo pakeleiviai pamatė bosą Augustiną, kuris sėdėdamas fotelyje rūkė cigarus, kratė pelenus ant persiško kilimo ir gėrė „Jack Daniels“.
Taip susikūrė „Garbanotas bosistas“ ir kiti du panašios sudėties projektai: „Apaštalai“ bei „Katino ūsai“.
Savęs su niekuo nelygina
„Garbanotas Bosistas“ susilaukia nemažai palyginimų su kitomis žymiomis praeito amžiaus grupėmis. „Žmonės dažnai klausia, kodėl mes tokie panašūs į „The Doors“, kodėl aš dainuoju kaip Robertas Plantas ir mato mumyse „Pink Floyd“. Galbūt todėl, jog pradžioje jie grojo daug nesąmonių?“ – juokiasi Šarūnas ir sako, kad, jo nuomone, visi tokio tipo palyginimai yra nereikšmingi.
Taip pat daug kas mėgina prirašyti „Garbanotą Bosistą“ hipiškai subkultūrai. Tačiau Mantas teigia, kad nors dauguma muzikantų išties prijaučia hipių ideologijai, ši subkultūra mirė 99–ųjų Woodstock`e: „Kai festivalyje „Red Hot Chili Peppers“ grojo „Fire“, žmonės ėmė deginti viską – net tas pačias spalvotas vėliavas už taiką ir laisvę. Tuo metu hipių revoliucija jau buvo įvykusi ir jie padarė tai, ką norėjo padaryti.“
Pasak Manto, šiandieną reikėtų kitos, mąstymo, revoliucijos – išmokyti žmones rinktis ir atsakyti už save.
Kuria ne konvejerio principu
„Garbanotas Bosistas“ groja nemažai koverių, tačiau grupė savęs nevadina „coverband‘u“. „Mūsų muzikos daug žmonių dar nėra girdėję, todėl dažnai grojame tai, ką jie žino“, – sako Šarūnas. Visgi, visi iki vieno grupės nariai tikina, kad žinomos dainos į programas dedamos ne dėl komercinės sėkmės.
„Koveriai daromi ne siekiant pritraukti kuo daugiau žmonių į koncertą, o tam, kad jie atrastų ryšį su muzikantais, – aiškina Mantas. – Pavyzdžiui, „Grim City“ patraukė mano dėmesį sugroję „The Doors“ ir dabar tai yra vienintelė lietuviška grupė, kurios aš klausausi.“
Tačiau kaip grupės vaikinai reaguoja į kritiką, jog groti kitų kūrinius yra paprasta, o kurti savus – daug sudėtingiau? „Morrisonas mirė, kas dabar atliks gyvai „The Doors“? – retoriškai reaguoja Mantas. – Grupės dažnai įrašo dešimt nieko vertų kūrinių ir dėl to labai susireikšmina, mano, kad bet kokia muzika yra geriau nei kokybiškai atlikti koveriai.“
„Garbanoto Bosisto“ įsitikinimu, kūryba neveikia konvejerio principu – jie nekuria trijų minučių trukmės dainų iš trijų akordų ir neplanuoja per metus įrašyti albumo. „Gal mes turime ir nedaug dainų, bet kurdami stengiamės sudėti kuo daugiau jausmo ir nuoširdumo,“ – teigia Mantas ir pažymi, kad jų koveriuose yra tiek pat daug emocijų ir pastangų.
Svarbu ne kas groja, o ką groja
Nors yra priimta, jog atlikėjas būtų atsisukęs į savo auditoriją, šie vaikinai neretai sulaužo panašias taisykles ir scenoje atrodo laisvai. „Teatre atsisukti į publiką yra būtina, nes kitaip ji negirdėtų aktorių, – dėsto Augustinas. – Grojant, nepriklausomai nuo muzikanto padėties, instrumentai skambės vienodai.“
Kaip bebūtų, „Garbanoto Bosisto“ nariai neneigia, kad kartais užsimiršta ir pradeda galvoti, kaip geriau atrodyti scenoje ir kaip patikti žmonėms. „Koncerto metu imame juokauti, užsirūkome, bet iš to „kietumo“ pamirštama groti nuoširdžiai,“ – sako jie ir priduria, kad panašias mintis geriau nužudyti, nes įtinkama tik nesistengiant įtikti.
Tuo tarpu Manto paaškinimas šiuo klausimu kiek filosofiškesnis: „Vieno interviu metu „Led Zeppelin“ paklausė, kuo jie skiriasi nuo „The Beatles“ ir Johnas Bonhamas atsakė, kad kai grojo „The Beatles“ buvo svarbu, kas grojo, o kai groja jie, svarbu, ką groja. Kartais ir mes norime, jog į mus būtų ne žiūrima, o mūsų klausoma.“
Susiję straipsniai:
- Sensacingas antrasis „Metro Rock Battle“ turas: patyrusiems Stiffer ir Garbanotam Bosistui nosis nušluostė naujokai Kazam! bei Rebel Eye Į antrąjį Vilniuje vykstantį jaunimo grupių konkurso „Metro Rock Battle“ turą tiek...
Silpnų varžovų nebėra: vyksta „Sharkeen dainų dešimtuko 2012“ finalas 
The Deflux pergalės „Bix“ baro konkurse atodūsis: „Kūryba ir darbas buvo įvertintas“ 
Folklore save atradusios Varnos: „Dabar esame stiprūs ir tikintys savo muzika“ 
Paskutiniajame Bix konkurso pusfinalyje Summer Five pateikė rimtą paraišką galutinei pergalei 
„Sharkeen dainų dešimtuke“ vyksta nenuspėjamas antrasis pusfinalis 
„Sharkeen dainų dešimtuke“ kluptelėjusioms dainoms – šansas atsitiesti 
Dainos premjera. Arbata „Galbūt rytoj“ 
Pakvipo nauju Saint Oil Sand albumu 
Muzikantai plepa… #9 Paralytic neteko vokalisto, scena – grupės 24For7 
Komentaras. Kol T.Ė.T.Ė. apdovanos bet ką – pagarbos nepelnys 
Lietuviškos muzikos perspektyva 2012: ir ja tampa… No Dog Barking 
Nauji muzikos vardai vasarį 
Savaitės muzikiniai leidiniai. Savo eilės sulaukė Lostprophets 
Balandį už visus garsiau skambėjo Florence + the Machine banguojanti simfonija „Never Let Me Go“ 
Loading ...
5 comments
1 ping
Gintarė
2011 vasario 15 at 10:54 (UTC 3) Link to this comment
Dieviškai geras jų skambesys
Sim
2011 vasario 15 at 11:20 (UTC 3) Link to this comment
Oh, vieni mylimiausių
) Ir klausomiausių!
Jonas
2011 vasario 17 at 18:22 (UTC 3) Link to this comment
kaskas panasaus i the doors;D
AS
2011 vasario 17 at 23:52 (UTC 3) Link to this comment
tokios „grupes“ smukdo lietuvos muzika, ne visi kas nori gali dainuoti,bet dauguma tai supranta ir daro kazka kita,o atsiranda tokiu kaip sie,kurie to nesuvokia.ir ziauriausia,kad atsiranda ir kurciu,kuriems tai patinka,pabandykit prasiplaut ausis,gal tada kazka suvoksit!!!!!!!
Aurelijus Butnorius
2011 vasario 18 at 0:56 (UTC 3) Link to this comment
aš tiesiog manau, kad jiems reikėtų kompozitoriaus paslaugų, kuris jiems sukurtų anokio stiliaus dainų, nes bandant patiems iš plagiatų neišlipsi. o grot jie gi moka, o vokalas čia labiau skonio reikalas.
Sharkeen.lt | Naujos muzikos žurnalas » Sensacingas antrasis „Metro Rock Battle“ turas: patyrusiems Stiffer ir Garbanotam Bosistui nosis nušluostė naujokai Kazam! bei Rebel Eye
2011 spalio 24 at 10:45 (UTC 3) Link to this comment
[...] 3. Random Fingers 4. Proper Heat 5. Gold Lion 6. Second Riot 7. Pergalė 8. Paralytic 9. Garbanotas Bosistas 10. Black & Life Atnaujinta: spalio 12 [...]