J. Oškinis mano, kad Gravel muzika išliks ilgam
Lietuvoje indie rokas kažkada rimtai leido šaknis į šią žemę. Kaip teigia mano pašnekovas, Jonas Oškinis, tokiomis grupės tada buvo laikomos Šiaurės Kryptis ir Bix – tos grupės, kurių albumai šiandien varžosi dėl įtakingiausio šalies muzikos albumo titulo. Grupės ir kartos keitėsi, indie roko estafetę perimdavo vis kitos grupės. Viena tokių – ryškų pėdsaką praėjusio dešimtmečio lietuviškoje indie roko muzikoje palikusi grupė Gravel.
Ko jai trūko? Kodėl mes jų nebegirdime? Tai akcentuojame antroje pokalbio su muzikos entuziastu J. Oškiniu. dalyje.
Pokalbis su Jonu Oškiniu: kodėl Lietuvoje neįsitvirtino indie rokas? (I dalis)
– Kada pats pradėjai domėtis indie roko muzika? Kokia šios muzikos padėtis buvo tada, kai ėmeisi to?
–Indie muzika pradėjau domėtis labai seniai, dar mokyklos suole, kai netyčia garso įrašų studijoje vietoj grupės Cult albumo įsirašiau grupės The Cure albumą. Tai buvo tiltas į jau tikrai indie grupes…
Tais laikais juk net du topai Britanijoje būdavo – paprastas, ir indie (kur paprastai karaliaudavo Mute besileidžiantys Depeche Mode ar Nick Cave).
Paskui alternatyvine gitarine muzika užkrėčiau klasiokus. Vieno jų tėvo bendradarbis buvo a.a. Virgis Mizaras. Jis mus supažindino su Joy Division, Jesus & Mary Chain, Sonic Youth… Skaitėme lenkiškus roko žurnalus.
Tada per Cure fanklubą susipažinome su vienu latviu, kuris buvo grįžęs iš Kanados su plokštelėmis, ir jis mums į kasetę įrašė… o, dangau… The Wedding Present, Pixies, My Bloody Valentine, House Of Love… tai buvo kažkas nerealaus, nes tai buvo klasikinių indie albumų žydėjimo metas.
„Yra teorija, kad pasipriešinimas prieš tai buvusios kartos muzikai buvo dėsnis, kol neatsirado internetu siunčiama muzika“
Padėtis buvo dar labai gera, kad greitai buvo bent dvi grupės, kurias mes sau priskyrėme kaip-ir-indie stiliui, ir kurios tuo metu tiesiog kilo – tai Šiaurės Kryptis… ir Bix. O vėliau – ir SH. Taip pat Lygiailyja buvo neblogi, grojo netgi „Rock Summer“, ale jiems sakyčiau su gitaristais nesisekė ir angliškai fonetiškai dainavo
O dar blokados metais pradėjo nemokamai rodyti MTV, kuri tuo metu turėjo nepakatojamą laidą „120 Minutes” su Ray Cokes. Dovydo Bluvšteino „Zona“ leisdavo indie plokšteles (nors patys plokštelių grotuvai jau buvo nemadingi), o jis vesdavo laidą „M-1“. Net ir nacionalinė televizija, vadovaujama Kaušpėdo, rytais rodydavo „House of Love“
Kitas dalykas, mes ir patys pradėjome groti gitaromis – tokio baisaus betoninio rūsio karinės Radijos gamyklos patalpose, kur buvo įrengta cecho pirtis.
Su čekoslovakiškomis gitaromis mes grojome Joy Division koverius ir netgi vadinomės „Priemonės“ pagal Joy Division dainą „Means To An End“. Pirkom Lenkijoje išleistas jų plokšteles nors ir neturėjom gerų grotuvų.
Skaldydavom „Isolation“, persirašydavom tekstus, bet tada niekada niekada man nešovė į galvą, kad ši grupė dar po 15 metų taps idealu kitai kartai… Killers, White Lies, Interpol – tai be galo keista, be galo keista, be galo…
– Britpopas, kaip ir visas rokas, yra tam tikra maišto forma. Britpopas gimė kaip pasipriešinimo tuomet populiariam amerikietiškajam grandžui būdas.
Kad granždas mirė, tuo niekas neabejoja. Tai prieš ką dabar liko maištauti britpopui?
– Na kaip… yra teorija, kad pasipriešinimas prieš tai buvusios kartos muzikai buvo dėsnis, kol neatsirado internetu siunčiama muzika. Tada viskas sprogo, ir pasidalino į atskiras stilių saleles.
Dabar nėra, kad jau labai taip būtina paneigti tėvų muziką. Vaikai ir tėvai KARTU mėgsta Joy division ar progresyvų roką, ar drum‘n‘bass, ar hard‘n‘heavy. Tai kaip ir nėra prieš ką maištauti.
Dar elektroninė muzika kaip ir toks lyg ir priešas buvo, bet jei paimti Phoenix ar Delphic, jau nekalbant apie Lietuvoje koncertavusius Casio Kids ar Everything Everything – kurie yra šiandienos kaip ir naujausio indie flagmanai – yra gana priešingai, jie mėgaujasi elektronika.
Gal tikrai mirė toks dalykas, kaip „maištas“? Taigi turime indie, ne(be)maištaujantį stilių… Už surf pasisakantį stilių.
Na o britpopas – tai aš labai nemėgstu to termino, ir labai džiaugiuosi, kad jį išstūmė indie etiketė. Nes gitarinio alternatyvinio roko atsigavimo žaizdrai buvo ir australai Jet, ir naujazelandiečiai D4, ar australai Vines, ar švedai Hives ir Mando Diao, ar danai Ravenoettes jau nekalbu apie Niujorko grupes.
O dėl grandžo, tai aš prognozuoju, kad greitu laiku šis reikalas sugrįš kaip tamsus, bjaurus, besispjaudantis neo-grunge. Manau tai jau matome jaunų grupių konkursuose.
– Britpopas kaip britų tapatybės susiformavimas.
– Aš šiaip esu sociologas pagal išsilavinimą. Britpop, tai buvo, jei neklystu tokio žurnalo „The Face“ žurnalisto išgalvotas terminas.
Jis atspindėjo politinius pasikeitimus (New Labour keitė konservatorius), mados pasikeitimus (ant podiumo lipo Kate Moss), pasikeitimus narkotikuose (ecstasy ne tik prie reivo, bet ir prie roko a‘la Stone Roses), idėją, kad Londonas Europos sostinė, jaunos kartos praturtėjimą, jų futbolo atsigavimą…
Man, asmeniškai, brit pop teigiama prasme siejasi daugiausiai su grupe Pulp. Mačiau ją Roskildės festivalyje tais laikais – jie tikrai kontrastavo su tuo amerikietišku mėšlu, nusipirkau netgi „Amazon“ jų biografiją – tai puiki istorija, kaip užsispyrimas laikytis savo muzikos stiliaus, savo beviltiško miesto (Šefyldo) ir rašyti šmaikščius tekstus galų gale atsipirko.
„Gravel galėjo tapti Lietuvos Wolfmother, bet, aš manau, organizacine prasme susimovė“
Aišku, buvo liūdna kai 2000-aisiais Jarvis Cocker atvažiavo didžėjaut Vilniaus kažkuriame berods latino klube ir niekam nebuvo įdomus.
Kitas dalykas, britpop atspindėjo tokį keistą laikmetį, kaip teisingai pastebėjo Oasis, kai ne 40%, o 60% muzikos yra alternatyvinė gitarinė. Bet tas laikas praeina, žlunga visokie Feeder, Menswear ir Boo Radleys, ir vėl 60% muzikos yra r’n’b, urban ir soul.
Lietuvoje britpopas, o gal tiksliau Oasis įkvepė ne vieną grupę – tai ir Biplan pirmas albumas „Banzai“, ir Baloons, ir Axis, ir Gravel – tame tarpe ir kaip savimi pasitikinti poza, ne tik kaip akordai, kuriuos kadaise dėstė Rolling Stones ar Kinks.
Bet nesu tikras, ar tai didelis turtas buvo – sekti kokainą vartojančia grupe, patiems neturint kokaino…
– Mūsų atveju: sklinda baisus ruspopsis iš rytų. Lietuviai ne tik kad nebando jam pasipriešinti, bet ir kopijuoja tą muziką. Ar tai neatrodo paradoksalu?
– Bet tavo žurnalas juk pastoviai pateikia naujausius perkamų albumų sąrašus – ar tu nematai, kad vyksta tas pasipriešinimas – jeigu galima taip pasakyti – aš nematau tuose topuose ruspopsio – Empti, Skylė, Migloko, Golden Parazyth. Pagaliau kaip paradoksaliai skamba ir Lietuvos rusė Alina Orlova.
Tai ne pigus popsas – tai visiškai „pasipriešinimas ruspopsiui“, bent kaip aš suprantu. Pas mus du koncertus išparduoda De Phazz, o aš nežinau net kokios ten to ruspopsio žvaigždės tai padarytų, baigėsi jau liube ir irinų alegrovų metas.
Apie „Monaco records“ sklido, manau, realus gandas, kad tai dabar Alina išlaiko Yvą, o ne atvirkščiai.
Iš kitos pusės, taip – teko girdėti iš kompetentingų žmonių, kad mūsų estrada tapati rusų-ukrainiečių harmonijoms. Tik ar jau ten yra KAM kopijuoti ir KĄ.
Švilpia žmonės per Yvos koncertą, belieka tik žaisti pranešimais apie suvažinėtą lapę ir šerną, ar neva tai statomą namą, ar kad juodos suknelės nulemia nesėkmingai susiklosčiusių sporto varžybų rezultatą.
Tai, manau, jau dugnas – tenka ištekėti už krepšininko ar keistoko laidų vedėjo ir mosikuoti vaiku gyvenimo būdo laidose – gal dar… kelis metus…
Labiau paradoksalu, man atrodo, kad neišpopuliarėjo toks pseudo r‘n‘b mėšlas, kaip Lenkijoj ar Vokietijoje, bet čia jau ne mūsų reikalas turbūt ir nesinori apie tai šnekėti.
– Populiariausi šalyje atlikėjai, sutraukiantys daugiausia publikos, turi juos globojančias leidybines kompanijas (Monako, M.P.3) ar garsius vadybininkus (Martynas Tyla).
Kaip manai, ar tokių elementų turėjimas suvienodintų dabartinių atlikėjų ir indie roko grupių populiarumą?
– Taip! Be jokių abejonių! Be leidybinių-vadybinių kompanijų (dabar šios veiklos turi būti apjungtos) nieko nebus, o geriausia, kad atlikėjai jose jaustųsi šeimininkais.
Kad būtų savininkais, kad jose dirbtų patys ar jų žmonos, draugės, pagaliau giminės. Kad būtų suvokiama, kad pats turi pasistatyti savo karjerą, nes kitaip nieko nebus.
Didžiausia indie pergalė Lietuvoje būtų, jei patys muzikantai įsisteigtų savo indie kompaniją.
Pas mus, Lietuvoje, vis dar per daug „sėkmės džentelmenų“ mentaliteto. Garbinami pokerio lošėjai. Garbinami tranzuotojai. Garbinami gudruoliai, perpratę „Ryanair“ bilietų išpardavimų ritmą. Atranką Milane netikėtai praėjusios paauglės modelės. Ir į tą atranką dukreles išleidusios motinėlės. Visokie apgavikai – prigavikai, prisilietę prie milijono.
O iš tikrųjų, jei nori iš kazino turėti milijoną – turi būti to, tegu ir nedidelio provincijos kazino savininkas. Jei nori tikrai nuvažiuoti iki Maroko, patikimiausias būdas – įsigyti sau patikimai riedantį autobusiuką, patiems jį susitvarkyt ir viską suplanuot.
Tas pats bus ir šou versle po šios krizės. Atvejis, kad Scorpions prašo Rebelheart už tūkstančius parduoti „Kelias pas tave“ melodiją, niekada nepasikartos. Kaip pasiklosi, taip išmiegosi, ir joks kosminis vakarietis pagalvių tau nebeneš ir kontrakto nesiūlys.
Nors kartais ir jiems tai būna naudinga – pavyzdžiui, neatsitiktinai kiek prigesusio populiarumo škotai Travis, kaip skelbia šiandienos spauda, įrašinėja su tais pačiais Brainstorm.
Aišku darbštumas dar ne viskas, reikia ir talento. Kai kurie Lietuvoje daug ką pasiekė darbštumu… bet, jei realiai žiūrint, kas tai yra „Na na na – Split The Atom“. Tai yra…
O internetas, konkrečiai „iTunes“ šansus visų suvienodins. Reikia tik mokėt prisistatyt.
– Man atrodo, kad viena iš priežasčių, kodėl indie rokas Lietuvoje neišplito, yra tai muzikai prijaučiančių atstovų arogancija. Jie tarsi mano, groją arba klausą pačią idealiausią muziką pasaulyje ir į likusius jiems nusispjaut. Ar gali taip būti?
– Kaip jau kalbėjom, daug kas buvo nuimta Liamo Gallagherio poza. Iš tikrųjų po ta kauke dažnai slepiasi ir drovūs, kuklūs, ne visada pasitikintys savimi žmonės.
Juk vienas iš indie ištakų stilių vadinosi shoegazing – tai reiškia spoksojimas į batus. Indie vaikinai buvo kompleksuoti, bet jie juk nuoširdūs, ar ne? Aš tikiu, ką jie dainuoja.
Kitas dalykas, pasitikėjimas savimi irgi svarbu. Rokenrolistas turi pasitikėti savimi. Kartais tai atrodo kaip arogancija. Svarbu, kad tai nepereitų į tokią mentalinę būklę, kai pamirštamas jumoro jausmas ir pamirštami draugai.
– Kalbant apie tą pačia aroganciją, juk tokią manierą buvo pasirinkęs ir Tomas Sinickis. Bet juk labiau buvo kalbama ne apie grupės kuriamą muziką, o būtent išskirtinį įvaizdį?
– Taip, bet nepamirškime, kad Tomas Sinickis mokėsi praktiškai geriausioje Baltijos šalių mokykloje SSEE Rygoje. Aš manau jis turėjo teisę į truputį arogancijos ar pasitikėjimo savimi – kartais plona raudona linija skiria šiuos dalykus.
Man asmeniškai reportažas Ore.lt, kai važiavom į tą Naująją Vilnią išsiaiškint, kas jie tokie, tai nepaprastai nepaprastai didelis pasilinksminimas gerąja prasme buvo, totalus, gal net geriausias „New Musical Express“ lygio žurnalistinio tyrimo pavyzdys.
Nuo epizodo, kai jo mama iš karto atnešė Alitos brendžio butelį, kaip jie grojo savo dainas, iki kaip jis riedant mašina į stotį rodė, kur iki tol gyveno ir sakė „Pasiolok ujehal v Birmingem“
– Biplanų Olegas kalbėdamas apie Gravel teigė, jog jų įvaizdis neatspindėjo grupės kuriamos muzikos. Kas slypi po šiuo nesuderinamumu?
– Realiai žiūrint, manau yra daug dalykų – kad Tomas daugiau buvo pamokslautojas, nei kompozitorius, kad jų nepaisant puikios savireklamos nepriėmė nė viena muzikos firma (nors jie beldėsi), kad jie nėjo į Lenkijos rinką (be reikalo, gal dėl kalbos), kad buvo daug vyresnis nei grupės nariai, ir turėjo savo prioritetus.
Gravel galėjo tapti Lietuvos Wolfmother, bet, aš manau, organizacine prasme susimovė. Nepaisant to, liko keletas gerų sentimentalių priedainių kaip „Sit Down and Cry“, „Foreign Policy“, „So What“… kai jauti šio pasaulio netobulumą, o gal net beviltiškumą, tiesiog poetiškai tvyrantį ore. Manau, jos išliks ilgam.
– Prisimename, ant britpopo kažkada buvo padėtas kryžius ir atsisveikinta su jo banga.
Po kelių metų atsirado Franz Ferdinand, The Killers, Arctic Monekys, grupės, kurios lyg ir atgaivino šį stilių, lyg ir pasisavino seną-naują pavadinimą „indie rokas“, kuriuo dažniausiai ir apibūdiname jas. Na čia tas pats kaip su naująja emo roko grupių banga – pavadinimas senas, stilius naujas.
Vadinasi, įvyko lūžis. Kaip tu jį prisimeni? Ar įmanomas toks lūžis mūsų šalyje?
– Tai lūžis jau įvyko. Blogiau, nei laikai kai dominavo KORN ir LIMP BIZKIT, jau nebus.
Šiaip lūžis ala „new rock revolution“ buvo labai geras, nes apie 2003 metus suvokėm, kad galima rengti ne tik „house“ diskotekas, bet ir indie rokotekas.
Siautėjom tada bare „Keistas Vienuolis“, jie turėjo netgi firminį labai stiprų „Vilkmergės“ alų.Vienas pažįstamas tada dirbo KTU (ačiū, Giedriau) ir jis turėjo priėjimą prie „vamzdžio“ ir susiuntė mums daug geros, tuo metu entuziastingos muzikos – Libertines, Vines, Von Bondies, Jet, Kinesis, Sahara Hotnigts, Idlewild (manau tikrasis Gravel įkvėpimas), netgi Kings Of Leon pirmas EP… Šokiai ant stalų…
Dabar šias indie disco tradicijas garbingai ir organizuotai tęsia kiti, ypač „Liverpool“.
Todėl, gana, manau, pagrįstai, nepaisant savo amžiaus, galiu pasakyt – indie forever.
* * *
Dėkoju už galimybę pasisakyt apie indie šaknis ir – tikėkimės tokia bus – ateitį, ir dėkingas už tavo darbštumą rengiant tekstus, ir prominant tokią muziką, tai manau daugeliui svarbu.
Comments
Powered by Facebook Comments
Susiję straipsniai:
- Pokalbis su Jonu Oškiniu: kodėl Lietuvoje neįsitvirtino indie rokas? (I dalis) Tikslas. Ar pavyks išvežti The Colours Of Bubbles į rimtą užsienio festivalį?...
- Interviu su scenos debiutantais The Deflux: norime indie muziką Lietuvoje tarsi į jūros krantą išplauti „Laukiame, kol indie rokas labiau išlįs į viešumą, nes tai nėra pogrindžio...
- Indie rokui krizė, bet pasitaiko ir išimčių Maximo Park Su Arctic Monkeys prieš trejetą metų atgijęs indie rock „revival“...
Aja & Jovis „Hey Love“: Owl City su į ne savo roges įsėdusia A. Slavinskaite 
Didžiausia metų lietuviškos muzikos viltis – GJan 
Loading ...
33 comments
1 ping
Skip to comment form ↓
riot
2010 spalio 29 at 13:32 (UTC 3) Link to this comment
„Virgis Mizeras“
Mizaras, kiek pamenu
mizeras….
chaja
2010 spalio 29 at 15:36 (UTC 3) Link to this comment
mizernas.
p.s. Biplan yra Lietuvoje indie pradininkai, nors dabar ir nelabai beliko to britisko skamebsio pas juos.
http://www.youtube.com/watch?v=fqoa55NLb_M
Oskinis
2010 spalio 29 at 18:34 (UTC 3) Link to this comment
O kodel ne Šiaurės kryptis:)?
http://www.youtube.com/watch?v=jKXBhq8U7iw
arba Bix
?
http://www.youtube.com/watch?v=iHpEe2kEX5A
m
2010 spalio 29 at 18:53 (UTC 3) Link to this comment
bet tas gravel arogantiškumas labiausiai ir vežė. kadangi, aš nebuvau to mačius dar lietuvoj (mano amžius per mažas buvo, todėl aš nebuvau girdėjus nei bix nei kitų), tai man padarė labai didelį įspūdį.
o dėl dainų, tai jos paprastos, nėra kažko įspūdingo, bet visada yra atmosfera, kurią sukuria daina. o gravel dainos sukuria tokią atmosferą, kurios nesukuria jokia kita, bent lietuvoj, grupė. ir aš nežinau kodėl taip yra.
Oskinis
2010 spalio 29 at 19:16 (UTC 3) Link to this comment
Tai va, viena iš indie roko patrauklumo tiems kuriems patinka indie rokas esmių yra ta – kad ne technika svarbi, ne pirštų bėgiojimas po grifą nežinia ko ieškant, bet kaip minimaliais akordais ir savo dainavimu (vėl – ne operiniu) sukurti nuotaiką, arba kaip sakot – atmosferą.
KarOle
2010 spalio 29 at 20:43 (UTC 3) Link to this comment
Tiesiai šviesiai – geriausias interviu since… Nežinau. Since interviu su Tomu, kai jį delfis kalbino apie dirty beauty.
Kodėl bėga durni žmonės iš LT? – nes nori pinigų.
Kodėl bėga normalūs žmonės iš LT? – nes čia nusišikt žmonėm ant Jarvis, Placebo ar net to ką patys turim.
O paskui gėda nuvažiuot į tą pačią paauglio nuo mažens idealizuojamą UK, nes broliai jau sudarė įvaizdį.
Sweet.
P.S. Daugiau tokių kietų intervų
zirgagalvs
2010 spalio 29 at 21:59 (UTC 3) Link to this comment
tai jau atsiprašau, man pvz. pasakytų, kad Jarvis Cocker dydžėjaus Lietuvoj sakyčiau „nu ir ką“? Jei pasakytų, kad gros (su kokia tai grupe), tai sakyčiau „jėga, nueisiu“. Nes žinau jį kaip muzikantą, žinau, kad jis moka groti ir dainuoti. O jis kaip DJ? Ar turėčiau eiti vien dėl garsaus vardo?
Va čia manau viena iš, be abejo, globalių problemų, kad žmonės nuleidinėja vien tik išgirdę vardą. Kokia nors statistinė Karolė (vardas pakeistas) nusipirktų vardinio Sinickio batono ir sakytų visiems „tai skaniausias batonas ever baked“, vien dėl to, kad tai Sinickio. Taip ir čia, oi, ne žmonės neatėjo paspoksot į Jarvis.
Bet čia tik nuokrypis, šiaip smagiai susiskaitė, Oškinis gerai šneka. Tik mano naršyklė (Chrome) kažkodėl boldina visą tekstą ir susilieja klausimai irgi atsakymai. Anksčiau taip nebuvo, gal galima pataisyt kažkaip? Ar čia Chromo problema?
Aurelijus Butnorius
2010 spalio 29 at 22:25 (UTC 3) Link to this comment
Tai Chromo ir (matyt) eksplorerio problema
KarOle
2010 spalio 29 at 23:43 (UTC 3) Link to this comment
zirgagalvs, ačiū už jau susidarytą nuomonę
)
butas
2010 spalio 30 at 14:45 (UTC 3) Link to this comment
o kodel jis turetu isitvirtinti?
kam Lietuvoje idomus indian rokas?
chaja
2010 spalio 30 at 16:25 (UTC 3) Link to this comment
man. na Bix ir Siaures Kryptis turbut gal ir galima priskirti prie indie. nors man ju muzika kiek tamsesne atrodo. bet kuriuo atveju biplanai ‘Banzai’ bei is esmes ‘Braskes’ albumuose grojo indie
chaja
2010 spalio 30 at 22:04 (UTC 3) Link to this comment
bent jau tos dainos, kuriu linkus jus davet. o siaip jie to vadinkim senojo indie (the smiths ?) stiliaus atstovai. o biplan grojo jau kiek sviezesni indie, labiau siu dienu.
no wave
2010 spalio 31 at 11:42 (UTC 3) Link to this comment
Piplan yra geros pop dainos desimtokem, palyginti su to meto Lt indie scena.
Lietuvisko indie aukso amzius yra:
1. SH – ankstyvieji irasai.
2. Dogbones – ankstyvieji irasai.
3. Sumerland – ankstyvieji irasai
5. Verslo Rizikos Rezervas – „Gimes Bykovo Rage“
6. Porno (veliau G&G) – niekam nezinoma, bet susiktai gera kasete. (kas ja turi butinai paviesinkite).
5. Drigentai, kurie magnetineje juostoje pedsaku nepaliko. tik video. o gal???
dar verta pamineti ankstyvuosius Empti, Blyskus Veidai, Zima.
chaja
2010 spalio 31 at 14:03 (UTC 3) Link to this comment
@yes wave
SH Indie? ju ankstyva kuryba labiau i grunge, ar siaip 90s alt roka kuris tuo metu buvo populiarus amerikoje primene. bet tik ne indie. dar keista, kad Lemon Joy savo ankstyva kuryba ivardina kaip indie. taip ten rokas, bet indie skambesio nera. purvinas rokas.
del Zimos pritariu. o del Biplan, kaip kam.
no wave
2010 spalio 31 at 22:24 (UTC 3) Link to this comment
kas tas indie skambesys ?
panasu, kad jus tiesiog susiaurinot sio termino prasme.
whatever… ar siaip ar taip jis tapo labai nuvalkiotas.
no wave
2010 spalio 31 at 22:27 (UTC 3) Link to this comment
tai labiau apibudindavo kurejo poziuri, bet ne skambesi.
bet 2010-aisiais indie gali buti ir post-modern
ponas
2010 lapkričio 1 at 1:33 (UTC 3) Link to this comment
nu
bletpirmas tikrai geras interviu kuris paliks kahzka. restepktazchaja
2010 lapkričio 1 at 3:51 (UTC 3) Link to this comment
is vis kas tas indie. independent music? zanras, kurio pavadinima sugalvojo, kakzoks tai, atsiprasant loc*as zurnaliuga?
chaja
2010 lapkričio 1 at 3:51 (UTC 3) Link to this comment
p.s.
Zima – Kai aš būsiu tvarkoj
smagiai susiklauso
monc
2010 lapkričio 1 at 9:30 (UTC 3) Link to this comment
noreciau toko veb
zirgagalvs
2010 lapkričio 1 at 17:24 (UTC 3) Link to this comment
chaja, tiek įrodinėjus kas yra indie ir kas ne, yra šiek tiek juokinga klausti „kas tas indie?“, ar taip jums neatrodo. Mėgstat Biplanus ir šaunu.
Oskinis
2010 lapkričio 1 at 20:10 (UTC 3) Link to this comment
Gerbiama Chaja,
Išties… kad išvengti konfuzijų, tai – mano nuomone – „Britpop“ yra žurnalisto sugalvotas terminas, o štai „indie“ nėra dirbtinai medijos primestas terminas ar, kaip jūs rašote, cituoju „žanras, kurio pavadinimą sugalvojo, kažin koks tai, atsiprašant, puskvailis žurnaliūga“. Senąjį indie suformavo jaunos grupės, įkvėptos tokių milžinų kaip The Smiths (leidosi indie leible Rough Trade) ir Jesus & Mary Chain (leidosi taip pat leible Blanco Y Negro, na iš esmės – Rough Trade / WEA). Jo atskaitos taškas yra C86 kasetė dalinta su Melody Makeriu jei neklystu, nu žodžiu pirma paskaitom Wikipedia…
Viena iš šito interviu prasmių yra parodyti, kad indie turi šaknis. Naujasis, 00-ųjų indie turi kitokias šaknis, bet vistiek tai – man
gal ir kitiems 
– yra svarbu.
Juokinga? Ką aš žinau, bet kai savaitgalį sedėjom su grupe The Sidez ir paklausėm The Chameleons, buvo fun, nors tai tikrai neprašimušęs old schoolas
Kitas dalykas, nesutinku nesutinku kad visos alternatyvinės 90-ųjų pradžios Lietuvos grupės buvo indie, ypač įkvėptos amerikietiškojo stiliaus. Taip, jos buvo indie ta prasme, kad jų kasetes leido idealistinis-kaip-ir-nepriklausomas-nuoniekoreally leiblas Zona.
Bet kaip galima vadinti indie Sumerland, mano labai mylima grupė, bet tai babesintoyland/L7, o ne indie:
http://www.youtube.com/watch?v=NszCTnIszJA
Unreal… bet.
Tačiau kaip minėjote Zima yra tikrai viena geriausių Lietuvos indie grupių. Paradoksas, kad jie susikūrė įtakoti senojo indie, o išsileido (irgi kaip ir patys
jau naujojo indie / hipsterių laikais.
no wave
2010 lapkričio 1 at 23:39 (UTC 3) Link to this comment
ka britai vadino indie, ta amerikonai pavadino alternative. us ir uk skambesys visada buvo skirtingas, bet patys terminai jo neapibrezia. tai rokas, kuris netipo i tuo metu nusistovejusius zanrus. grupes kurios nepriklause ir nenorejo priklausyti mainstreamui.
siaip C86 kompiliacija nera „atskaitos taskas“, kaip ir Wikipedia nera „negincyjama tiesa“
Skambesio prasme visa ta kompiliacija gana eklektiska.
ta kasete tiesiog pademonstravo, kad susiformavo nauja karta su savo poziuriu.
4AD jau iki 86uju turejo kultinio leibo statusa. turbut nemaziau nei Rough Trade. 4AD leidziama muzika labai stipriai itakojo naujo supratimo apie roka formavimasi: Cocteau Twins, Throwing Muses, veliau Pixies ir tt.
US jau turejo Sonic Youht ir 100 kitu „kreivu“ grupiu…
apskritai visa tai buvo post-punk.
beje wiki apie ta C86 taip ir pamineta: Genre – Indie pop, post-punk, alternative rock.
i atskiras frakcijas viska suskirste kritikai ir zurnalistai, bet ne kurejai ar leidejai.
90-uju grupes dazniausiai is tu „stiliu“ saipydavosi. visas pointas tame ir buvo – independent.
taip kaip Nirvana nesitapatino su grunge, taip My Bloody Valentine nesupranta kas tas „Shoegaze“
Siandien „post oasis“ eroje viskas traktuojama skirtingai. Britpop buvo daug labiau tinkantis pavadinimas dabartinem „indie“ grupem
daugelis ju save vadina indie, nes tai cool. nes britpop nebeveikia. nes dabar cool Joy Division. kai realybeje tai tera tik postmodernus abstraktaus termino pritaikymas naujam (?) nuobodziam besikartojanciam mainstrymui.
kodel jum keista, kad Joy Division atgime siais laikais? nejau neziurejai 24 Hour Party People? tai vadinama vaizdines medziagos galia
Oskinis
2010 lapkričio 2 at 1:54 (UTC 3) Link to this comment
Ne ne ne. Ne taip netgi iš eilės viskas buvo… Tikrai
Nemalkim į vieną bent jau grynojo post punko ar Cocteau Twins, Dead Can Dance, This Mortal Coil, Cocteau Twins 80uju vidurio 4AD ar Pixies, Throwing Muses Breeders ir Red House Painters 90uju pradzios 4AD (ir dabartinio Bon Iver ir National 4AD). Visas menas turejo savo laika.
Va britpopas tai is esmes kiek pastebejau naudojamas tik neisigilinusiu rusu, ukrainieciu kritikų kaip terminas, o is tikruju jis tik zymejo pardavimų išaugimą kurį minėjau straipsnyje. Manau tik primityvai jį dar vartoja.
O kodel manes neturi stebinti kad Joy Division kopijos atgime? Juk 24 Hour Party People butent ir pasakoja apie ecstasy, apie klubus, apie dejima skerso ant tos skurdzios 1980 metu Anglijos, ant to bereikalingo nusivylimo, kuri patys New Order savo karjera paneige. O jums nekeista, kodel nenorejo Morrisas ir Barney dalyvauti Hooko cirke – tipo daryt turus vien is Joy Division dainu? Kodel Mozeris ir Marras negrojo Glastonbury kaip The Smiths? Juk milijonas poundu garantuotas manau iskart….
Todel kad kai kurios indie zvaigzdes neziuri atgal. Todel ir turim Gorillaz, Morrissey, The Good Bad and The Ugly, Bad Leutenant, The Last Shadow Puppets ar dabar girdėjau bis ir Beady Eye. Gal tai ir geriau nei praeitos kartos propaguotas dvidešimt penktas The Who ar Police turas.
Man keista ir tai, ko vaikiai turi dainuoti apie depresyvius dalykus, kaip mes kadaise betoniniame rūsyje, kai realiai grėsė atominis karas ir nebuvo ateities, to iki galo nepagaunu…. Čia tipo labai madinga kaip White Lies važiuot kažkur prie Archangelsko ir ten kentėt klipe? Nors, aišku, galutinės lemties nepaneigsi..
Oskinis
2010 lapkričio 2 at 2:25 (UTC 3) Link to this comment
Labai keista, lygiai kaip New Order padarė grupės Killers parodiją
http://www.youtube.com/watch?v=ipbobacFiUY
Ir staiga atsirado grupė Killers!
no wave
2010 lapkričio 2 at 9:37 (UTC 3) Link to this comment
kazkur skaiciau, kad 70ieji ir 90ieji buvo roko aukso amzius. dvi bangos. tai panasu i tendencija, kad reikia 20 metu naujai talentingai kartai susiformuoti. zinoma yra ir kiti faktoriai (kaip pvz ekonomine krize:).
Chaja del zurnaliugu visiskai teisus
visas tas 90 bangos skaldymas i frakcijas yra ju isvedziotas bullshit.
tai buvo kurybinga karta, kuri dejo skersa ant „roko imidzo“, „stiliaus“ ir kitu nesamoniu. kas jiems is tikruju rupejo, tai saviraiska muzikoje.
plakti i viena zinoma nereiketu. testinumas ir kontekstas labai svarbu, kad suprasti kartos pasauleziura. bet reiktu pradeti analizuoti nuo punk roko, kuris labai radikaliai uzbaige 70uosius. 90uju grupes buvo stipriai itakotos punk.
imam punk entuziazma saviraiskai, atimam nuvalkiota imidza ir gauname post – punk.
nejau manote, kad visos tos grupes bande save priskirti indie, alternative ar pan? atvirksciai. o siaip tai jiems buvo paprasciausiai nusisvilpt.
visa beda tame, kad 2010uju grupes (pats laikas naujai kartai pasireiksti!) bando save identifikuoti su zurnalistu sukurtais „stiliais“ – shoegaze, grunge, drone ar indie. tai neturi jokios prasmes ir is esmes stabdo kurybiskuma. visas pulkas grupiu save vadina shoogeizeriais, bet su My Bloody Valentine (kuriems ir buvo sugalvotas tas pavadinimas) muzika neturi nieko bendra.
reiktu daugiau klausyti ankstyvuju grupiu ir maziau ziureti kvailu filmu. mes juk norime gero muzono, bet ne karnavalo ant scenos. na nebent jusu toks tikslas – itikti klounu istroskusiai publikai. bet tada jus fukin mainstream, o ne indie.
Y generation
2010 lapkričio 2 at 9:46 (UTC 3) Link to this comment
„Taip, bet nepamirškime, kad Tomas Sinickis mokėsi praktiškai geriausioje Baltijos šalių mokykloje SSEE Rygoje. Aš manau jis turėjo teisę į truputį arogancijos…“
ARE YOU KIDDING ?
no wave
2010 lapkričio 2 at 11:30 (UTC 3) Link to this comment
http://en.wikipedia.org/wiki/Indie_rock
…manau, objektyviai aprasyta. indie terminas vartojamas skirtingai.
vis tik tada tai buvo bendrinis to meto tiek UK tiek US scenos apibudinimas tuo metu tai tiesiog nebetilpo i tradicinio roko apibrezima. veliau atsirado daugybe subzanru, taciau kurie nerupejo kurejams.
pasikartosiu – juos visus junge bendras poziuris – mainstream is fuckin boring!
chaja
2010 lapkričio 2 at 18:22 (UTC 3) Link to this comment
zirgagalvs
aš paklausiau, kas tas indie, nes toks jausmas, kad nevisi čia esantys tai puikiai žino (aš pats gal nelabai žinau;D)
taip, klausau biplanus, puiku. o jus turbut esat didis neformalas, kuriam sunku pripazinti, jog ir jie yra prisideje prie Lietuvos indie muzikos. gal ir persistengiau vadindamas juos pradininkais, nes indie vis kito, taciau ypac ju debiutine kasete ‘Banzai’, ir, is esmes, albumas ‘Braskes’ turi indie bruozu.
shoegazer
2010 lapkričio 4 at 0:54 (UTC 3) Link to this comment
@no wave
„Shoegazing“ buvo sugalvotas ne apibudinti MBV, o Moose grupei. Jei atmintis nepaveda, 1991 metais Masquerade klube Moose pirma karta koncertavo su Chapterhouse. Grupe buvo daznai painiodavosi tarp efekto pedalu – ziurejo i pedalus / batus, nebendravo su publika ir tt. Tas terminas veliau prilipo prie nauju ir nepatyrusiu grupiu, kurios buvo itakotos MBV. Tai buvo taiklius terminas, pabreziantis kontrasta tarp „gyvu“, judanciu baggy grupiu is Manchesterio ir „negyvu“ shoegaze grupiu is Londono.
Andrius
2010 lapkričio 6 at 19:30 (UTC 3) Link to this comment
indie yra labai didelis siandien. As nzn, mano vaikas, 16 metu, groja indie/punka. Nezinau kiek ten cure buvo indie, bet mano kartoj indie pradzia issirito is sakyciau wolfgang press gal. Man bixai neatrodo indie, jeigu bixai indie, tai ir ddt irgi indie.
Lygiailyja pazinojau visus. Netruko jie s nei gitaru nei nieko, jeigu jie dainavo fonetiskai, tai ir mamontovas ir jurga irgi dainuoja ir visad dainavo fonetiskai – mes gi ne anglai. Seip indie siandien britanijoj klesti, lietuvoj – ka as zinau, ten zmoniu nera, koks dar indie kai nera nei kam groti nei kam klausyti?
Drigentai
2010 lapkričio 9 at 18:13 (UTC 3) Link to this comment
No wave, esu drigentu ex bugninkas. Yra magnetineje juostoje Drigentu irasu. Tik reiktu skaitmenizuot. Jei idomu rasyk email’a.
Tioma
2010 gruodžio 31 at 14:41 (UTC 3) Link to this comment
as manau, siaulieciai Brainers yra nusipelne buti pamineti
Sharkeen.lt | Naujos muzikos žurnalas » Pokalbis su Jonu Oškiniu: kodėl Lietuvoje neįsitvirtino indie rokas? (I dalis)
2010 spalio 29 at 19:48 (UTC 3) Link to this comment
[...] pokalbio dalį skaitykite spalio 29 d., penktadienį. Susiję straipsniai: * Pokalbis su Jonu Oškiniu: kodėl Lietuvoje neįsitvirtino indie rokas? (II dalis) VN:F [1.9.6_1107]please wait…Rating: 9.4/10 (7 votes cast)VN:F [1.9.6_1107]Rating: +3 (from 3 [...]