„Lietuvoje kaktomuša statomas popsas ir undergroundas. Tarpinio varianto neegzistuoja“, – D. Žvirblis
Klaipėdiečių roko grupės Atika turbūt nereikia net pristatinėti. Jie yra tiek savo gimtojo miesto, tiek visos Lietuvos alternatyviosios scenos pasididžiavimas. Jų muzika pakeri tiek jaunus, kuriems artimos „išsilavinusių kalių“ ar „kormoranų“ temos, tiek vyresnius, kurie grupės kūryboje randa dvasingumą, taip stokojamą kitų atlikėjų. Kalbėdamas su Sharkeen.lt autoriumi Aurelijumi, Atikos lyderis Darius Žvirblis paneigia ne tik gandus apie tai, kad jie esą krikščioniška grupė, bet ir atkreipia dėmesį į iškreiptą šių dienų patriotiškimo suvokimą ir moralinį akligatvį, į kurį yra patekusi mūsų visuomenė.
Daina „Tu esi (ir šito gana)“ geriausių lietuviškų dainų per ištisą dvidešimtmetį apklausoje pateko į finalą. Kodėl ši daina klausytojams tiek stipriai įstrigo į širdį ir ar to tikėjotės?
Galbūt dainos nuoširdumas? Tema, kuri visiems artima, pergyventa patirtis. Šitos dainos aš per daug nesureikšminau, todėl man ganėtinai nuostabu, kad ji tapo Atikos vizitine kortele.
Iš kur muzika turi tokią traukos jėgą, kad net įtraukia muzikantus kurti ir veikti neatlygintinai?
Visa tai aš suprantu, kaip rokenrolo legendą. Tai – religija, kuri įtraukia ir nepaleidžia. Savotiškas šių laikų cirkas, kuriame apsilankius atitrūksti nuo kasdienės rutinos. Kuomet apsirgau bitlomanija, muziką pradėjau suvokti ne tik kaip natų seką, bet ir galingą potvynį, į kurį atsisuki veidu ir leidi save skandinti.
Ar muzika gali lavinti, daryti žmones išmintingesnius ir apkritai – keisti jų gyvenimą?
Roko muzika – geriausia emocinį intelektą lavinanti priemonė. Nieko veiksmingesnio gyvenime neteko patirti. Panirus į šią srovę, tampi moralesnis, teisingesnis, atlaidesnis. Minėjau, kad ji atstoja religiją. Kartais būni nuo jos pervargęs, bet jos išduoti neįmanoma. Tai – pirma ir paskutinė meilė. Tobula harmonija.
„Roko muzika – geriausia emocinį intelektą lavinanti priemonė“
Jūsų grupė – ir populiari, ir atstovaujanti pogrindžiui. Kaip susikerta komerciniai ir idėjiniai interesai jūsų atveju?
Jeigu „populiari“ suvokiant kaip „girdėta“, tuomet jokio konflikto čia ir nėra. Neturim ir neturėjom vadybininkų, viską darom patys: nuo įrašų iki koncertų ir piaro. Neatstovaujam niekam kitam tik sau patiems, matyt, todėl Atiką sunku įdėti į tinkamą lentyną.
Ar yra buvę, kada pinigai ar jų įtaka bandė paveikti jūsų kūrybą? Kokį apskritai požiūrį turi į materialumą, oportunizmą?
Iš tikrųjų tai niekas ir nebandė mūsų „nupirkti“, nebuvo nė karto, kad koks rimtas leidybinis bosas pinigais ir autoritetu imtų daryti įtaką mūsų kūrybą. Atvirkščiai, buvo norima iš mūsų paimti (pabrėžiu, paimti) gatavą kūrybinį produktą ir juo prekiauti. Ar tai suvokti kaip pagalbą mūsų grupei? Nemanau. Pop biznis Lietuvoje, jeigu jį tokiu galima pavadinti, yra be moralės ir etikos. Vienintelė leidybininkų sukurta atlikėjams motyvacija – „padarysiu tave žvaigžde“. Leiskite paklausti, kur? „Lietuvoje, aišku.“ Juokinga iki nukritimo.
Moters vaidmuo jūsų dainose: iš kur jos, ar išgalvotos, kaip jas idealizuojate ir po kokiais simboliais tai paslėpta?
Visos mano dainos apie moterį: apie vyro neįmanomumą prisikasti iki jos širdies. Suprasti moterį ir būti jai vieninteliu draugu ir didžiąją gyvenimo meile – tai yra mūsų užduotis. Vienetai sugebėjo tą padaryti. Mes, vyrai, turime per daug egoizmo ir nepasotinamų norų. Todėl esame pasmerkti vienatvei. Mano dainų moteris – idealizuota, nors daugumoje dainų – tai konkretus asmuo.
Ar būna taip, kad muzika, gitara lieka vieninteliai draugai, su kuriais norisi atsiriboti nuo aplinkos?
Su metais vis rečiau gitara ir muzika tampa vieninteliu prieglobsčiu. Ir tuo džiaugiuosi. Nemanau, kad labai žavinga atsiriboti nuo pasaulio savo dėžutėje su medžio ir metalo lydiniu ir įsijausti į didelį situacijos dvasingumą. Tai mažų mažiausiai kvaila. Gitara ir muzika man – priemonės priminti apie žmonių susvetimėjimą, būdas išreikšti kas mane jaudina žmonių pasaulyje.
„Suprasti moterį ir būti jai vieninteliu draugu ir didžiąją gyvenimo meile – tai yra mūsų užduotis. Vienetai sugebėjo tą padaryti“
Neidealizuoju Kurto Cobaino savižudybės. Jis neteko galimybės nugyventi jam duotą gyvenimą, jau nekalbant apie kūrybą, kurią galėjo padovanoti žmonijai. Dauguma paauglių priima šią „auką“ kaip ypatingą, suteikia tam sakrališkumo. Savižudybė – egoizmas ir tuštybė, neva „pažiūrėkit kaip man blogai“. Vienoje mantrų knygelėje skaičiau, kad depresija dingsta akimirksniu, kai nustoji galvoti tik apie save, o atsigręži į kitus: ko reikia mano artimui, kaip padėti jam , kuo aš galiu būti naudingas kitiems.
Tikėjimo išpažinimas jūsų dainose: kaip pavyksta jį derinti su pasaulietiško tipo dainomis?
Teko girdėti diskusijų, ar Atika – krikščioniška grupė. Daugelis ieško tam įrodymų. Bergždžiai. Manyčiau, kad dažniausiai jie krikščionybę painioja su dvasingumu. Atikos dainos yra labiau dvasingos, nei krikščioniškos. Nors dvasingumas daug kam atrodo pasenęs, nemadingas, nevartotinas, tačiau būtent to mums šiuo metu labiausiai ir trūksta. Vertybių ir moralės.
Tavo dainos asmeniškos, tačiau ir su nelengvu rebusu. Ar saugai dainose savo privatumą? Ar jis tau svarbus? Kaip vertini tuos kuriems kūryba – tarsi ekshibicionizmas?
Saugau privatumą. Dažnai abejoju, ar turėčiau viešinti savo asmeninius išgyvenimus, todėl ir kuriasi būtent tokios dainos – akimirksniu apnuogintos ir kaipmat uždengtos. Tiems, kuriems kūryba kaip ekshibicionizmas, sakau – pirmyn.
Jūsų kūryba labiau negu muzika pasižymi tekstais. Koks tas lyrikos rašymo procesas? Nepanašu, kad tokie tekstai lietųsi vienu atsikvėpimu?
Būna įvairiai. Kartais tekstas rašosi greitai, vienu prisėdimu. Tačiau taip pasitaiko retai. Didžioji dauguma tekstų parašyta per pusmetį, kartais tekstas stringa, ir jam pabaigti reikia kelerių metų.
Koks buvai paauglystėje? Kaip linko tavo asmenybė link muzikos, lyrikos? Kokia saviraiška užsiėmei dar prieš Atiką?
Paauglystėje buvau tiksliukas. Matematika, fizika, chemija – tuo praktiškai ir gyvenau. Bandžiau konstruoti teleskopą, nors ir nesėkmingai. Iki to lemtingo momento, kuomet būdamas septyniolikmečiu įsigijau bitlų kasetę. Tarp kitko, grynai iš noro sužinoti, kas jie tokie, kodėl apie juos tiek daug šneka? Pamenu, amžinatilsi tėvas iš kito kambario šaukia: „Dariau, tas iš bitlų – Lemanas? Sakau, „Lenonas“. O jis man: „Taip ir galvojau, kad Lemanas. Gražiai dainuoja.“ Toliau įkritau į visą tai beviltiškai. Norėjosi dar dar ir dar.
Queen, Led Zeppelin, Rod Stewart. Kol galų gale nusiritau iki Eels, Wilco, Son Volt, Ryan Adams, Travis, Drive By Truckers, PJ Harvey, Richard Thompson, Black Keys, Sigur Ros, Ween, White Stripes. Vardinčiau ir vardinčiau.
Lietuviški tekstai – ar tai dalis tavo patriotiškumo? Ką tau reiškia būti lietuviu?
Nepritariu kvailam patriotiškumui. Ypač eitynėms su šūkiu „Mušk žyduką Lietuvos…“ Tokiems noriu pasakyti: ar žinot kas yra Aušvicas, Buchenvaldas, Dachau. Ar žinot, kaip atrodo išrengtos nuogos penkiametės mergaitės žiemą, belaukiančios kol jas nudės didieji patriotai. AR NORS KĄ NORS ŽINOTE?
Beje, bandėm kurti dainą reklamuojamam konkursui. Gavosi tik vienas sakinys, gal labiau fakto konstatavimas: „Lietuva – jau laisva“.
Ir dar: tam vyrukui, apdainuojančiam tautinės vėliavos spalvas, noriu pasakyti, kad Morrissey dainavo „English Heart Irish Blood“, o tai kiek kitoks patriotiškumas, sakyčiau labiau kosmopolitizmas ir moralė, aukštesnė už savęs priskyrimą tam tikrai tautai.
„Kurtas Cobainas neteko galimybės nugyventi jam duotą gyvenimą, jau nekalbant apie kūrybą, kurią galėjo padovanoti žmonijai“
Esi sukūręs dainą „In Memoriam“. Ar tai kažkam konkrečiai skirta? Ar yra kažkuo išskirtinis funkcinių dainų kūrimas?
Neturiu kūrybinių koncepcijų. Apskritai, Atika labiau dainų nei albumų kūrėja. Taip jau sutapo, kad kūrinį „In Memoriam“ parašiau sunkiu sau metu, o ją paskyriau nuskendusiai penkiolikmetei, kuriai labai rūpėjo mūsų muzika. Jos vardas Sabina.
Ar esi kada parašęs dainą „iš reikalo“? Koks tavo požiūris į tuos, kurie muziką grubiai tariant „daro“, kurie galėtų vadintis „dainuojančiais verslininkais“?
Prieš naujus metus man paskambino serialo „Mano mylimas prieše“ kūrėjai ir paprašė sukurti titulinę dainą. Sėdom su gitaristu Remigijum ir pritempėm vieną seną niekur neskelbtą kūrinį prie prašomos temos. Nusiuntėm. Po kurio laiko paskambino ir pasakė, kad kūrinys patiko, tačiau televizija pasirinko savo etatinių kūrėjų dainą. Kūrinį pamiršom, o besiruošdami pavasariniams koncertams ją prisiminėm. Pajutom, kad tai ne Atika. Džiaugiamės, kad dainos nepasirinko, kitaip būtume nustoję save gerbti. Tikriausiai tai vienintelis atvejis. Nors yra dainų, kurioms tematika šiek tiek pritempta. „Aš gimiau respublikoj“ yra vienas iš tokių kūrinių.
Kaip tu supranti sąvoką „geras popsas“? Ar tau toks egzistuoja?
Pas mus visada viskas atvirkščiai. Painiojamės tarp sąvokų ir supratimo. Man asmeniškai labai patinka indie pop‘as: Shins, New Pornographers, Belle and Sebastian, Feist. Tačiau juos „geru popsu“ vargu ar pavadinsi. Lietuvoje kaktomuša statomas popsas ir undergroundas. Tarpinio varianto neegzistuoja.
Kiek skiri dėmesio įvaizdžiui? Ar tai tau svarbu?
Nieko neskiriu. Turiu sportbatukus, nutrintus džinsus, porą maikučių, seną švarką. Man su jais gera ir gan patogu groti. Stengiuosi į kuriamas dainas įdėti darbo ir įpūsti sielos. Man užtenka to įvaizdžiui formuoti. Kartais paprašau, kad įdėtų informacinį pranešimą šen bei ten. Tavo paslaugomis taipogi naudojuos, Aurelijau. Tiems, kurie klausosi Atikos, manau, visai to užtenka.
Lietuviška alternatyvioji scena: kaip vertini jos būklę, favoritus ir perspektyvas?
Man patinka Domantas Razauskas, tai ne tik talentingas kūrėjas, bet ir įdomus pašnekovas, didelis eruditas, puikus draugas, verdantis idėjomis. Patinka Alina Orlova – trapi mergaitė, bandanti pasislėpti nuo dėmesio, nors tuo pačiu dėmesį tik pritraukianti. Atalyja – mano supratimu, autentiškiausia roko grupė. Labai nemėgstu lietuviškų grupių angliškais pavadinimais ir kuriančių angliškais tekstais. Ar jos pačios supranta, kokios trumpalaikės ir beviltiškai pamirštos jos bus?
„Kormoranams neramu“
Mildos nuotrauka
Susiję straipsniai:
* Atnaujintą programą Vilniaus „Bermuduose“ pristatanti Atika gali atrodyti neatpažįstamai
* Atika naujausią singlą iš baladės pavertė trankiu rokenrolu
* Atika naują singlą „Tebūnie, kas buvo“ skiria artėjančiai meilės dienai
* Albumo apžvalga: Atika „Himnai ir vėliavos“
* Atika pristato naują singlą „Himnai ir vėliavos“
Susiję straipsniai:
- Su naujuoju Atikos singlu – „Į Las Vegą“ Viena aktyviausių Lietuvos roko grupių nesnaudžia ir šalčiausiu metų laiku – šiandien...
- Dar negirdėta Atika: EP „Geriausia ką turime. Iš to, kas liko“ Šį kartą jie atviri, be užuolankų ir toli apeinančių metaforų, kartais vulgaroki...
- Pristatydamas naujausią Atikos albumą Darius Žvirblis abejoja grupės ateitimi Karti tiesa. Darius Žvirblis: „Kūrybinių ateities planų Atika nebeturi“ Kiekvienas Atikos pasirodymas...
- Pristatydama naują albumą, Atika dovanoja singlą ir kviečia į koncertus (Mp3) Naujos Atikos dainos balansuoja tarp jai nebūdingo aštraus gitarinio roko bei švelnių...
- Atnaujintą programą Vilniaus „Bermuduose“ pristatanti Atika gali atrodyti neatpažįstamai Žiūrovai Atiką išvys kitokią negu yra įpratę Gegužės 21 d., penktadienį, Vilniaus...
Silpnų varžovų nebėra: vyksta „Sharkeen dainų dešimtuko 2012“ finalas 
The Deflux pergalės „Bix“ baro konkurse atodūsis: „Kūryba ir darbas buvo įvertintas“ 
Folklore save atradusios Varnos: „Dabar esame stiprūs ir tikintys savo muzika“ 
Paskutiniajame Bix konkurso pusfinalyje Summer Five pateikė rimtą paraišką galutinei pergalei 
„Sharkeen dainų dešimtuke“ vyksta nenuspėjamas antrasis pusfinalis 
„Sharkeen dainų dešimtuke“ kluptelėjusioms dainoms – šansas atsitiesti 
Dainos premjera. Arbata „Galbūt rytoj“ 
Pakvipo nauju Saint Oil Sand albumu 
Muzikantai plepa… #9 Paralytic neteko vokalisto, scena – grupės 24For7 
Komentaras. Kol T.Ė.T.Ė. apdovanos bet ką – pagarbos nepelnys 
Lietuviškos muzikos perspektyva 2012: ir ja tampa… No Dog Barking 
Nauji muzikos vardai vasarį 
Savaitės muzikiniai leidiniai. Savo eilės sulaukė Lostprophets 
Balandį už visus garsiau skambėjo Florence + the Machine banguojanti simfonija „Never Let Me Go“ 
Loading ...
35 comments
Jonas
2010 gegužės 25 at 16:18 (UTC 3) Link to this comment
Ar Lietuvos folkloras gali buti dainuojamas angliskai? Taip ir rokas geriausiai skamba angliskai. Kaip kam geriau taip ir dainuoja. Jei bus emocijos ir zodziuose prasme , tai ja supras ir tie kurie nemoka angliskai.
Aurelijus Butnorius
2010 gegužės 25 at 16:49 (UTC 3) Link to this comment
Jonas, pateik pavyzdžių, kokios angliškai dainuotos lietuvių atlikėjų dainos tapo didžiuliais hitais ar apskritai reikšmingos mūsų kultūros istorijai (neskaitant „Eurovizijų“)?
zzz
2010 gegužės 25 at 18:18 (UTC 3) Link to this comment
kada interviu su karma coat bus?
Aurelijus Butnorius
2010 gegužės 25 at 18:20 (UTC 3) Link to this comment
Tikiuos, kad kažkur apie birželio vidurį. Šitą užduotį paskyriau savo bendraautorei Akvilei.
JO
2010 gegužės 25 at 20:41 (UTC 3) Link to this comment
Įdomu, ar tą patį pasakytų į akis Brainstorm ar pvz Myslovitz?
Aurelijus Butnorius
2010 gegužės 25 at 20:49 (UTC 3) Link to this comment
Angliški tekstai reikalingi tam, jeigu orientuojamasi į užsienio rinką. Brainstorm hitus žinau, nes jie lygiai kaip ir kita Vakarų produkcija pateikta angliškai. Čia tas pats kas latvio klausti, ar jam labiau patinka angliškos Jurgos dainos, ar lietuviškos. Kitas klausimas, kokį įspaudą Latvijoje tos angliškos Brainstorm dainos turi palyginti su latviškomis dainomis. Nepamirštant, kad Latvijoje latvių kalba konkuruoja su rusų kalba, tai nesiryžtu atsakyti. Bet gi atsimename, ką Jablinskis sakė: „Maža garbė svetimas kalbas mokėti, gėda savos nemokėti“. Aš dar pridėčiau „tarmės nemokėti“.
Hm
2010 gegužės 25 at 20:54 (UTC 3) Link to this comment
Bet Auburn tai nesiorientuoja į užusienį.
Aurelijus Butnorius
2010 gegužės 25 at 20:57 (UTC 3) Link to this comment
Kaip nesiorientuoja, jei net ketina į užsienį persikelt?
alchohuolix
2010 gegužės 26 at 0:41 (UTC 3) Link to this comment
tegu ir negrizta
Julijus
2010 gegužės 26 at 11:38 (UTC 3) Link to this comment
O kodel grupei isvis turi rupeti listi Lietuvai i sikna? Man atrodo grupes turi groti tai kas joms patinka. Lietuviu kalba – nelabai tinka tekstams. Mada diktuoja amerika. Anglu kalba yra tarptautine. Viskas cia paprasta.
Jonas
2010 gegužės 26 at 20:07 (UTC 3) Link to this comment
Koks skirutmas , kad tos dainos turi ieit i istorija ar buti lb reiksmingos. nueikit i failu keitykla ir parasykit yva ir ismes 3000+ dainu. Kokia didelia reiksme tu dainu tekstai paliks lietuvai nors juos dainuoja tukstanciai? Pvz Butkutes tekstai irgi lievi , bet juos as acimenu net ir dabar o kodel? nes jie banalus ir lengvai isimenami. Man svarbu , kad angliska daina taskytu cia ir dabar, o nepaliktu kazkokia tai reiksme lietuvai, kai as mirsiu man ta nauda bus 0. As nenoriu peikt lietuvisku dainu, bet esu girdejes grupiu kurios is lietuvisku dainu daro toki mesla , net ir pac maestro Kulikauskas sako , kad dabar lietuviski tekstai vaziuoja zemyn. Colours of Bubbles. BIX (kaikurios dainos) , Grupe IR , kuri turi klipa MTV. As ju maloniau klausau , negu lietuvisku tekstu banalybes.
Jonas
2010 gegužės 26 at 20:12 (UTC 3) Link to this comment
Tuo labiau , kad ta lietuviu publika net nepasiruosus priimt lietuvisko roko ar kazko panasaus..
Aurelijus Butnorius
2010 gegužės 26 at 20:22 (UTC 3) Link to this comment
Gerai, kad tau Yva ar Butkutė padarė įtaką, aš apie tokius personažus net nuomonės neturiu.
O angliškos dainos niekada nepranoks lietuviškų (ne tik apie roką kalbama), nes tai prigimtinė orientacija. Kaip ir su homoseksualų atveju – gali juos remti, išsikovoti lygias teises, bet vis tiek didžioji dauguma bus prieš juos, nes tai prigimtinis atgrasumas.
Ir apskritai stebiuos, kaip populiariausiam pasaulio muzikos stiliui sugebi rėmus išskirti. Ne dėl to rokas išplito, kad būtų suvaržytas kalbos barjerų. Čia tai kvailystę suskėlei!
Jonas
2010 gegužės 26 at 20:52 (UTC 3) Link to this comment
Mielas sharkeen , reiketu nevadinti kitu komentaru kvailais, nes as tik issakau savo nuomone. Dabar paklausyk kaip rokas geriau skamba, angliskai ar lietuviskai? ir kur jis labiau paplites? angliakalbese ar kokiose kitokiose salyse? Cia net nera ko lygint. (as kalbu vien tik apie roka , o ne populiariaja muzika)
Jonas
2010 gegužės 26 at 20:59 (UTC 3) Link to this comment
Jau geriau mano dainos bus beprasmiskai pamirstos, bet bent jau as pasitenkinsiu savo darbu ir patenkinsiu tuos zmones kurie klauso mano muzkos.
Aurelijus Butnorius
2010 gegužės 26 at 21:11 (UTC 3) Link to this comment
Reiškia tu esi muzikos marginalas ir skatini prie savęs prisitraukti ir būti pasmerktais kitus. Aš tokiu atveju vadovaujuosi Kantu: jeigu visi taip elgtųsi, ar tai vestų žmoniją į gera? Jeigu istorinės roko grupės būtų vadovavusiosios tavo požiūriu, tai nebūtų jokių hitų, jokių judėjimų, jokių pasipriešinimų. Jeigu Antis ar Už Tėvynę savo metu būtų dainavusios angliškai, ar jos būtų kažką įtakojusios? Lietuviško roko dainos tau negražios, netgi „Pokštas“ nepatinka?
Aurelijus Butnorius
2010 gegužės 26 at 21:21 (UTC 3) Link to this comment
Nenoriu užbėgti už akių su savo duomenimis apie roko populiarumą Lietuvoje, tai, jei jau užvedei tą temą, pasidalink šaltiniais, kur teigiama, kiek tai paplitę užsienio šalyse ir Lietuvoje? Tikiuosi į tuos duomenis nepatenka topai.
Jonas
2010 gegužės 26 at 22:30 (UTC 3) Link to this comment
Zmogau, kiek rokas paplites anglijoje ir kiek lietuvoje ? ar tau ir taip neaisku? Ir jei jau tu cia pradedi ziuret i praeiti tai prieikim prie tokiu isvadu, kad zmonijai reiketu arkliais jodinet o ne masinom vazinet , nes masinos isties padare didelia ir neigiama itaka pasauliui. Gyvenimas eina tolyn, as kalbu lietuviskai, myliu Lietuva, cia pasiliksiu ir dirbsiu , bet Angliskai dainuodamas , net neturiu tokios nuomones , kad dabar naikinu Lietuviu kalba. Dauguma tu paciu lietuvisku grupiu , kurios kuria lietuviskai , kuriniai taps beprasmiski ir juos greit pamirs. 50:50 Cia tas pac kaip gincytis kam patinka Zalgiris ir Lietuvos rytas. Kam patinka Anglu kalba tas klausys angliskos muzikos, kam patinka LT tas klausys LT muzikos , as tik issakau savo nuomone. Pats didysis tautos zadintojas Kernagis ir Mamontovas yra sudainave dainu angliskai.
Jonas
2010 gegužės 26 at 22:34 (UTC 3) Link to this comment
Issijungiu , nes nemanau , kad zurnalistas, kuris teikia duomenis svetainej turetu isvis tureti viena pozicija, ar bent jau ja parodyt ir tuo labiau vadint kitu komentarus kvailais. Tavo komentarai irgi kvaili mano atzvilgiu , bet nemanau ar tai kazka kaso. Tiesiog daugiau nesitrauksiu i si beprasmi ginca , tiesiog pabaigai. Pac viename savo interviu teigei , kad per GMD grojai angliskas dainas. Lietuvos isdavike tu..
Jonas
2010 gegužės 26 at 22:39 (UTC 3) Link to this comment
Ai be to rokas ne populiariausias muzikos stilius , pamirsai popsa… Cia kaip ir Alfoj sako zmogus is nigerijos o isties is amerikos taip ir cia.. dar pasakyk HC populiariausias stilius pasauly
Aurelijus Butnorius
2010 gegužės 26 at 22:43 (UTC 3) Link to this comment
Aš pats kuriu tik lietuviškas dainas ir eilėraščius. GMD repertuaras tai tik tai, kas man patinka iš anglų muzikos. Nenorėjau, kad klaidingai suprastum, kad man nepatinka angliškos dainos ir esu prieš jas. Kalbėjom gi apie atgarsį, o ne momentą.
Perkamiausia muzika pasaulyje – rokas. O pop muzika pernai kiek pagerino savo rezultatus, bet vis tiek žymiai nusileidžia rokui. Pasiieškok statistinių duomenų, jei dar jie tavo ausis nebuvo pasiekę.
Julijus
2010 gegužės 26 at 23:35 (UTC 3) Link to this comment
Sharkeen
Oi kaip tu nesupranti muzikoj… 
Pilnai sutinku su Jonu. O ka tu cia sneki tai yra nesamones… Lietuva lietuva… dejau as ant tos lietuvos. Nzn kiek tau paciam metu ir kuo duomiesi, bet paziurek kokius mokescius LIETUVOS VALDZIA tuoj ives. Siaip galiu pasakyt, kad dauguma dainuoja lietuviskai del to,kad dainuot angliskai nemoka. Del akcento. Ir del anglu ziniu. Visi yra 100% bande dainuot angliskai, ir jei tai jiems pavyko, jie prie to liko, nes pamate kaip zodziai tiesiog liejasi, ir skamba gerai. Jei nemoka anglu kalbos – ju problema. Aisku visada egzistuos tokiu Pyyyp kaip Mamontovas, kuris kuria tik lietuviskai ir vazineja po kaimus turus darydamas. Bet tai jo duona, saunuolis. O siaip nera lietuvoj i ka lygiuotis, todel net neverta LT kalbos naudot. Isvis lietuvoj grot tik savo malonumui galima. Kitaip – tu pasmerktas. Cia apie rocka aisku.
Aurelijus Butnorius
2010 gegužės 27 at 0:07 (UTC 3) Link to this comment
Bet dėl ko sutarėm, tai, kad jei dainuoji angliškai, tai darai tik savo draugų rateliui.
Jesus
2010 gegužės 27 at 7:52 (UTC 3) Link to this comment
Atika (lietuviski tekstai, stazas) < Freeks on floor (agliski tekstai, mazesnis stazas ir jau labai gausi auditorija) ir idomu kurie gi bus labiau primirsti. Kalba toli grazu ne rodiklis.
Jonas
2010 gegužės 27 at 9:29 (UTC 3) Link to this comment
Del anglisku tekstu nereiktu pamirsti ir Happyendless. Ir tas ju draugu ratelis (fanu) n kartu didesnis nei pas atika sukauptas per visus tuos metus.
Aurelijus Butnorius
2010 gegužės 27 at 9:39 (UTC 3) Link to this comment
Šaunuoliai Happyendless, juk jie orientuojasi į užsienio rinką. O lietuvių grupės net savo kvartale pripažinimo nesulaukusios jau veržiasi užsienį užkariaut.
Dėl visa pikto užmečiau akį į Last.fm, kaip lietuvaičiai klauso šių grupių, tai Atika patenka į šimtuką, Happyendless į dušimtuką, o Freaks’ų iš viso penkiašimtuke nėra.
Konkrečiau tariant Atika tarp lietuviškų atlikėjų užima 7 vietą, o Happyenldess – 18. Top-20-uke jokių pop atlikėjų net nėra. Jūsų nuovoka apie klausomą muziką Lietuvoje – iš palubų laužta.
Kitas_Jonas
2010 gegužės 27 at 10:15 (UTC 3) Link to this comment
Last.fm nieko nereiskia, nes ne visi normaliai sutagina savo dainas. Tu geriau paziurek, per koncertus kas surenka daugiau zmoniu. Apskritai Atika jau atgyvenes reikalas, naujoji karta ju net nebezino. O del orientacijos, cia nera, kad vieni orientuojasi i LT kiti i EU or smf, tiesiog vieni masto out-of-box, pvz buvo tokia grupe Vonia, lietuvoje ju jau nelabai kas prisimena, nors buvo tekstu tiek anglisku tiek lietuvisku, taciau indie uzsienio radio stotys iki siol ju gabalus groja.
Be to nemanau, kad visi muzikantai yra tokie verslininkai ir taip siaurai mastantys, kad galvotu, o pavarysiu angliskai isgarsesiu pasaulyje, zmones tiesiog kuria taip kaip jiems patinka ir kas patinka. Greitas LT runkeliu pripazinimas gaunamas kur kas greiciau, jei dainuoji lietuviskai.
Kitas_Jonas
2010 gegužės 27 at 10:26 (UTC 3) Link to this comment
Dar noreciau pridurti, kad baigesi tie laikai, kai bandu buvo maziau uz klausytojus, kai pasaulio riba budavo uz 400km nuo vieno galo iki kito ir uztekdavo sugebeti sugroti 4 akordus ir parasyti peozini tekstuka, kai buvo aisku kas savi, o kas priesai. Dabar viskas pasikeite ir kalbeti apie ilgalaikia slove beprasmiska, nes dabar visko tiek daug ir viskas taip prieinama ir viskas taip greitai keiciasi, kad laimingi tie, kurie tampa bent „heroes just for one day“.
Aurelijus Butnorius
2010 gegužės 27 at 10:48 (UTC 3) Link to this comment
nepažįstu nė vieno marozo, kuris klausytų žemiausios kokybės lietuviško popso. perkamiausių albumų topai taip pat liudija, kad popsas neperkamas. muzikos festivaliai rokas prieš popsa kala į vienus vartus. čia tiems, kas mano, kad rokas Lietuvoje nepopuliarus.
Visiškai spjauni į Last.fm? Manai, kad roko ir alternatyvią muziką visi gerai susitagina, o popso ne?
Juk mes kalbam apie naująją kartą, o Last.fm ir yra naujosios kartos atspindys. Naujoji karta dėmesio nei į teliką, nei į radiją nebekreipia, iš kur anot jūsų vien popsas kišamas.
Kam kalbėti išimtimis, jeigu tai tetampa geriausiu atveju išimtimis?
Aš manau, kad tai tėra mada ir ji anksčiau ar vėliau praeis, o išlikę atsigręš į tikrąsias vertybes.
Kone visi parašo anglišką banalų sakinį ir mano, kad vien dėl kalbos jis taps prasmingesnis? „Angliškai skamba kiečiau“, – kas tai per argumentas? Čia infantiliškas argumentas.
Kitas_Jonas
2010 gegužės 27 at 12:01 (UTC 3) Link to this comment
Sharkeen, bet tai tu visiskai peliu negaudai, kalbi kazkoki brieda neisigylindamas i tai ka raso kiti. As suprantu, kad iracionaliai mastyti geriau jei tau taip patogiau, bet bent atidziau paskaityk kitu komentarus.
JO
2010 gegužės 27 at 12:03 (UTC 3) Link to this comment
Kartais supranti, kad žmonės (ar „Žmonės“) interviu ką nors neigdami neigdami neigdami, iš tikrųjų pasąmoniškai tai teigia ir tam pritaria. Štai Atikos lyderis sako, kad Lietuvoje nieko tarp popso ir undergroundo nėra, o iš tikrųjų būtent Atika (ir gal Skylė ar Arbata) ir yra tarp to popso ir undergroundo, nes manau jie pop scenai per undergroundiški, o rimtojo undegroundo scenai jų akordai bei tekstai per banalūs…. Nors jo cituojamas klausomos muzikos sąrašas – tikrai kaip muzikos gurmano!
Todėl įtariu, kad sakydamas, kad jam gaila grupių kurios dainuoja angliškai, iš tikrųjų pasąmoningai pavydi jaunoms grupėms kurios įvaldę ir dainuoja angliškai, nes priklauso tai kartai, kur angliškai gerai neišmoko, na bet moka rusiškai.
O ar popsas ar rokas labiau klausomas tai tam yra objektyvūs duomenys – LATGOS ar AGATOS, galima iš jų manau susižinoti, tada ginčas būtų labiau pagrįstas.
Kiek suprantu dabar labiausiai „rokpopsas“ – Biplan, Marijonas etc klausomas ir transliuojamas.
Jonas
2010 gegužės 27 at 20:36 (UTC 3) Link to this comment
Tai sakai angliskas rokas tik draugu bureliui? Mazai i koncertus vaikstai.. Pastarajy karta kai grojau buvo daug zmoniu, is savo miesto atvaziavom viena masina , penkiese, t.y. 4 grupes nariai ir 1 pasalinis. Nemanau , kad ten buve 100 zmoniu buvo mano draugai.. nes ju veidus maciau pirma karta.. Reikia pirma isitikinti ir tik paskui sakyti, kad angliskas rokas tik mano draugam.
zirgagalvs
2010 gegužės 31 at 17:04 (UTC 3) Link to this comment
Oho, kiek čia perliukų kurie ne kurie komentatoriai numetė.
Na, ateis ir jiems eilė, bet iš pradžių pirmą kartą dėkoju Sharkeen už interviu, spaudžiu penkias žvaigždutes ir užpliusuoju. Labai reikalingas ir aktualus, šį klausimą derėtų iškelti ir dažniau. Na, klausimų tvarka galėjo būti išdėstyta kiek nuosekliau, tačiau puikus įrašas visvien.
Na o dabar raškom derlių:
„Man svarbu , kad angliska daina taskytu cia ir dabar, o nepaliktu kazkokia tai reiksme lietuvai, kai as mirsiu man ta nauda bus 0.“ Rašė Jonas. Nežinau ar komentaro autorius dar čia atklys, tačiau norėčiau paklausti ar tai reiškia, jog kūryboje svarbu tas „čia ir dabar“ motyvas? prisiminkim, kad būtent tuo vadovaujasi ir bene visa LT popso scena. Skamba būtent taip. Anksčiau kūrėjai norėdavo, kad jų kūriniai turėtų išliekamąją vertę, tačiau šiais laikais svarbu, kad taškytų. Galima dar daug postringauti apie kūrybą ir diletantiškumą, bet tam čia ne vieta. Kada nors.
„Lietuva lietuva… dejau as ant tos lietuvos. Nzn kiek tau paciam metu ir kuo duomiesi, bet paziurek kokius mokescius LIETUVOS VALDZIA tuoj ives“ rašė Julijus. Na, nors ir pats apeliuoja į metus, tačiau mąstymas o vargeli. Esant norui galėčiau padetalizuoti, bet dabar tiesiog palinkėsiu greičiau emigruoti į Esekso šampinjonų šiltnamių ūkius. Farewell!
O šiaip iš prisiminimų, buvo toks Baranauskas, ir sakoma, kad anas kiek pyktelėjo , kad lietuvių kalba buvo laikoma „ne ta kalba“ kaip ir dabar, tai kai pistelėjo poemėlę, kad oho.
Va tai ir dabar tokio Baranausko reikėtų.
Anglizmas sh
2010 birželio 5 at 14:00 (UTC 3) Link to this comment
Turiu visiskai pritarti Dariui!!! Visu pirma grupes rasancios anglu kalba, reiketu isvis ta kalba ismokti, kaip tik pires pora dienu su draugais is NY buvome koncerte…ir amerikiecej patys nesuvoke apie ka dainuoja…ir kaip rasomi tekstai kai nesirisa zodzej…prasme…ir isvis jokios prasmes…zinoma ne kiekvienas gali rasyti tekstus lietuviskai..todel lengviau bet ka dainuoti angliskai…bet tiesa yra ta..patys galite matyti jog…visos labiausei vertinamos lietuviu grupes..groja lietuviskai…ir as tik uz tai..
tai ba
2010 birželio 5 at 14:05 (UTC 3) Link to this comment
Kazkas sake….jog….lietuvei nesugebes priimti lietuvisko roko…nzn…bent jau as pastebejau kad lietuvei ta roka jau senai pieme..ir manau daug labiau vertina nei anglizmus…