Aurelijus Butnorius
Pranešimai spaudai ir bendradarbiavimas:
mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
Grupė Serum: norint pasiekti gerą rezultatą, neužtenka tiesiog ateiti ir groti
„Kūryba yra tam, kad kažką duotum kitiems žmonėms“, – Vytenis
Saulėtą sekmadienio popietę vykdama į vieną iš industrinių Vilniaus kvartalų, kur alternatyvaus roko grupė „Serum“ turi įsirengusi studiją, tikėjausi išvysti daug ką. Tačiau tikrai nesitikėjau ant nedidelio, bet jaukaus repeticijų kambarėlio sienos rasti baltos užrašų lentos, labiau priderančios biurų susirinkimų kambariams. Negana to, kruopščiai išmargintos spalvotais sąrašais su žodžiais „ideologija“, „strategija“ ir panašiai. Apie lentą, naują pradžią, Britney Spears ir kūrybos prasmę – pokalbis su visais keturiais „Serum“ nariais.
Pradėkime nuo pradžių. Kaip jūs vieni kitus radote, kaip susibūrėte šioje jaukioje buveinėje, ir kaip viskas prasidėjo?
Arūnas: Seniai (visi juokiasi). Na, su Lauriu viską pradėjome seniai, turbūt 2004 m. (Savo tinklapyje minite, kad jūsų sudėtis nuo to laiko pakito…) Nepasakyčiau, kad ji smarkiai kito — gal tiesiog nebuvo labai tvirta. Galima sakyti, kad pati pradžia buvo su Lauryno atsiradimu. Aš grojau su keliais kitais žmonėmis, ir mes ieškojom vokalisto. Taip atėjo Laurynas. Begrodami pamatėme, kad su laiku daug kas keičiasi: vienas išeina, kitas groja ne taip gerai, dar kitas tiek noro neturi. Vėliau prisijungė Vytenis, ir taip užpildėme bosisto vietą. O paskui taip jau nutiko, kad prireikė būgnininko. Tada atėjo Robertas, ir taip galų gale grupė nusistovėjo. Anksčiau mes grojome daugiau savo malonumui, niekad intensyviai nelindome į sceną. Nesijautėme tam pakankamai stiprūs, o dabar jau lyg ir jaučiamės.
Vytenis: Atėjus Robertui, mes pradėjome savimi pasitikėti. Supratome, kad tiesiog galime groti tai, ką turime, nes mums patiems tai jau patinka.
Jūs subūrė būtent muzika, ar ir prieš tai buvote draugai?
Arūnas: Su Laurynu susipažinome būtent pagal skelbimą: žmogus ieško grupės. O Vytenį aš pažinojau iš seniau: buvome jam numatę bosisto vietą, tik laukėme, kol pasirodys Vilniuje. Kai tik pasirodė, stvėrėm žvėrį už ragų (juokiasi)! O Robę pamatėm begrojantį kitoje grupėje. Pasitaikė momentas, kai išgirdom, kad jis, kaip sakoma, tapo laisvu agentu.
Vytenis: Mes tuo metu jau nebeturėjom būgnininko, tad viskas sutapo.
Ar kiti, be Roberto, dar esate groję kitose grupėse?
Robertas: Aš seniau grojau „Broken Head“. Nutiko taip, kad su „Serum“ grojome du bendrus koncertus. Taip jie mane ir pastebėjo.
Vytenis: O mes su Aru visokiuose kolektyvuose grojom. Seniai, dar Marijampolėje.
O Laurynas turbūt dainavo chore?
Laurynas: Tarp kitko, taip. Ir „Dainų dainelėj“ dainavau.
Iš kur kilo jūsų pavadinimas? Jį išgirdusi pamaniau, kad jūs turbūt grojat piktą, barzdotą metalą…
Vytenis: Aha, kažkokiame straipsnyje irgi taip rašė: „Tegu neapgauna pavadinimas – nėra taip, kaip atrodo…“ (Galbūt kyla asociacija su „Ferrum“?) Turbūt. Kai mane pirmą kartą pasikvietė groti, iš karto pasižiūrėjau internete, ką jie veikia. Tikrai galvojau, kad bus metalas.
Tad visgi kaip atsirado tas pavadinimas?
Arūnas: Oi, net nebepamenu. Na, kokias asociacijas kelia serumas? Kažkoks mistinis dalykas: gyvybės serumas… Kažkas teigiamo, kažkas, be ko negali gyventi. Elementas X.
Vytenis: Biologiškai tai -- sudedamoji kraujo dalis. O chemiškai – visokie mistiniai preparatai, kurie gyvenimą pailgina, grožio prideda (šypsosi)…
Jei jau pradėjome aiškintis sąvokas, kas yra jūsų tinklapyje minimas „a[LT]ernative rock“?
Arūnas: Na, mes galim sakyti, kad grojam alternatyvųjį roką. O kadangi mes – lietuviai, tai panorome pažaisti raidėmis, išskirdami „LT“, kad matytųsi, jog čia ne koks amerikietiškas reikalas.
Bet tai nereiškia, jog tas lietuviškasis alternatyvus rokas turi kažkokį ypatingą skambesį? Tai tiesiog nurodo jo kilmę geografiškai?
Vytenis: Taip. Iš principo, alternatyvusis rokas kyla iš Amerikos. Mes irgi turim to, bent jau mūsų manymu, amerikietiško skambesio. Nesistengiam jo tiesiog imti iš Amerikos, bet pridedam kažkokio savo prieskonio, nes gyvenam Lietuvoje. Taip ir išeina alternatyvus LT rokas.
Ir paskutinė sąvoka: kas yra „nauja pradžia“, taip pat minima jūsų tinklapyje?
Vytenis: Viskas prasidėjo, kai atėjo Robertas. (Kada tai buvo?) 2009 m. vasarą. Tada realiai prasidėjo nauja era. Mes braukėm brūkšnį ties senais gabalais, idėjomis ir siekiais.
Arūnas: Vienu metu jautėm poreikį koncertuoti, nes jau turėjom dalį naujų gabalų. Ir staiga visi kartu sėdėdami supratom, kad mes senųjų gabalų nebenorim. Kad jau visiškai pasikeitė muzikos suvokimas. Ir tada įvyko lūžis: tai, ką seniau grojom, buvo linksma, bet jau nebetiko. Nutarėm, kad, kol nepadarysim visko naujo, tol nekoncertuosim. Dabar, štai, atsirado tie nauji kūriniai, tad visa tai ir vadinam nauja pradžia.
Vytenis: Su tuo taip pat atsirado ir požiūris, kad mūsų muzika turi kažkur judėti. Giliau pažvelgėme į tai, ką darome. (Tad dabartinę jūsų koncertinę programą sudaro tik naujieji kūriniai?) Taip. Šiam kūrybiniam etapui pristatyti netgi turime specialiai sukūrę įžanginį video trailer’į, kuriame per vieną minutę stengiamės supažindinti su „Serum“ žinia, idėjomis ir vizija.
Jūs minėjote, kad anksčiau nedaug koncertuodavote. Ar turite ištikimų gerbėjų iš ankstesnio laikotarpio, ir ar yra dainų iš senesnės medžiagos, kurių jie pasiilgsta?
Robertas: „Paper Flowers“ (visi juokiasi)…
Vytenis: O taip… Daug kam patinka, daug kas jos prašo, o mums patiems ji visai ne prie širdies. Tad nebent šito gali pasiilgti.
Arūnas: Kalbant apie gerbėjus, tam, kad jų būtų, reikia nuolat su jais bendrauti, koncertuoti. Tada atsiranda būrys žmonių, su kuriais gali pasikeisti informacija, sužinoti, kas jiems patinka ar nepatinka, kokia jų nuomonė. Mes taip aktyviai nebendravom, bet daug bendraudavom su kitom grupėm. Per įvairius koncertus, konkursus grupės vienos kitas gerai pažįsta. Kadangi mes neleidom albumų ir niekaip kitaip nežymėjom atskirų kūrybos etapų, ta pati tematika tęsėsi visus tuos ketverius metus. Atsirasdavo naujų dainų, bet likdavo ir senosios. Ir kitos grupės pastebėdavo: „Jūs grojat vis tas pačias dainas…“ O dabar jie jau pastebi tuos pokyčius. „Bix“ konkurse pamatėm, kad atgalinis ryšys jau ateina ir iš klausytojų. Kai baigiasi gabalas, o visi iš karto ploja ir klykia, matai, kad viskas kur kas geriau, nei buvo prieš tai.
Kas, jūsų manymu, lėmė tai, kad jūs ėmėte taip patikti publikai? Ką turite unikalaus?
Robertas: Savaitę prieš „Bix“, „FiDi“ koncerte, mes susirengėm lyg ir generalinę repeticiją, kurioje labai gerai pagrojom… Pirmą kartą prieš klausytojus išbandėm naujus gabalus, ir taip gerai pavyko pagroti, taip visiems patiko, kad įspūdžių liko dar visai savaitei po to. Ir mes buvom nusiteikę tą patį pakartoti „Bix‘uose“.
Tad sėkmę lėmė būtent emocinis nusiteikimas?
Vytenis: Aš manau, kad mes suaugom dviem aspektais. Aišku, suaugom techniškai, nes kiekvieną dieną grodamas augi techniškai, tobulėji. Kitas dalykas: mes gryninom savo muziką. Aišku, mes dar toliau stengiamės, nes ji dar nėra ideali. Idealu yra tai, kas paprasta. Kuo paprasčiau, tuo genialiau. Kai muzika perkraunama nereikalingų dalykų, ji tampa per sudėtinga, žmonėms jos sunkiau klausyti. Mums patiems taip pat.
Arūnas: Išties, labai daug reiškia nusiteikimas. „FiDi“ mums labai daug davė -- pakrovė 50% visos jėgos. Bet tas grynumas, kurį mini Vytenis, atėjo su tuo, kad mes supratom, jog, norint pasiekti gerą rezultatą, neužtenka tiesiog ateiti ir groti, ką turi. Reikia pažvelgti į tai kur kas giliau, pagalvoti, kodėl tai darai, kam tai darai… Tai didelis darbas. Pusę metų mes dirbom ne tik su muzika, bet ir su pačia grupe, komandos formavimu, idėjomis.
Vytenis (rodydamas į lentą): Štai kabo, ir tai tik mažas gabaliukas. Ta lenta tam ir atsirado.
Arūnas: Taip, pradedant nuo platesnio strategavimo, o baigiant konkrečiais žingsniais: turim padaryti tai, tai, tai… Tiesiog pradėjom rimčiau žiūrėti. Aišku, tai vyko daugiau žaidimo forma, nebuvo jokių „Ką čia padarei?! Dabar išmesim iš grupės!!!” Tiesiog sugalvojom taisykles tam, kad pasiektume užsibrėžtus tikslus. Ir rezultatą jau pradedam jausti. Aišku, tai dar tik pradžia, bet manau, kad mes pasieksim daugiau.
Kaip atrodo jūsų kūrybinis procesas? Nuo ko viskas prasideda?
Robertas: Ateina į repeticiją Laurynas ir sako: „Turiu dainą”. Mes trise kėdutes pasistatom, atsisėdam ir sakom: „Grok”.
Laurynas: Tada man būna baisu. Nervinuosi prieš chebrą.
Vytenis: Tekstus vienareikšmiškai kuria Laurynas. Mes to sugebėjimo neturime.
Arūnas: Tai, ką pats sukuri, lengviau atlikti -- labiau suvoki tai, ką darai. Iš tiesų, bet kuris iš mūsų galim parašyti, bet Lauriui gal bus sunku gilintis į tai. Tad 95% dainų atsineša jis. Tada, kaip sakė Robertas, vyksta perklausa prie oranžinio mikrofono. Mes susėdę paklausom, palinguojam galvom, duodam velnių, o tada visi prisidedam.
Vytenis: Tada jau būna du variantai: arba daina tą pačią dieną būna išbraukta, ir Laurynas vargsta prie ko nors kito, arba iš jos bendrom pastangom kažkas iš karto išsivysto.
Arūnas: Jei visi pajuntam, kad kažkas iš to bus, įrašom į lentą. Mėlynai. Paskui juodai, jei viskas gerai. O jei ne, tik viens, ir ištrinam. Aišku, įsirašom kompiuteryje, bet dar nė karto neklausėm tų įrašytų dainų. Ateis laikas.
Laurynas: Nuo tada, kai parodai dainą, svarbiausia yra pirma valanda. Jei per ją viskas susidėlioja, viskas bus gerai, mes tą dainą grosime.
Vytenis: Tuo metu kiekvienas mūsų prideda savo indėlį, ir ta daina tąsoma tai į vieną pusę, tai į kitą.
Arūnas: Žodžiu, dainos idėja -- Lauryno, o galutinis rezultatas – mūsų visų, ir jis gali radikaliai skirtis nuo pradinio. Mes visi esame pakankamai užimti, tad tiesiog nėra laiko sėdėti studijoje ir čia kurti idėjų. Mes turim laiko tik idėją paversti daina. Ir repetuoti.
Kokios muzikos jūs klausotės? Kokia jus įkvepia?
Laurynas: Manau, turbūt geriausia neatsakinėti į šitą klausimą, nes paskui žmonės ims be reikalo lyginti.
Gerai, o ar prisimenate grupę ar įrašą, kurį išgirdę pagalvojote: „Noriu groti!“
Vytenis: Taip jau sutapo, kad tuo metu, kai paėmiau į rankas bosą, klausiau „Red Hot Chili Peppers”. O šiaip įtaką daro absoliučiai viskas. Aš klausau visokios muzikos: popso, roko, džiazo, metalo. Mano nuomone, iš kiekvieno stiliaus galima pasisemti idėjų. Kiekvienas dalykas, kurio paklausai, daro įtaką, nori tu to ar nenori.
Arūnas: Aš, asmeniškai, muzikos išvis beveik neklausau. Būdavo, aišku, tokių momentų, kai užsikabindavau… Paauglystėje buvo „Metallica“ ir panašiai.
Vytenis: Aš vienu metu buvau „old-school‘ą“ pamėgęs. Ne tik kalbant apie sunkesnę muziką, bet „Beatles“ ir panašiai. Būna įvairių etapų. Atvirkščiai nei Aras, aš muzikos klausau nuolat. Man tai yra fonas, nuotaika…
Laurynas: Aš irgi labai daug klausau. Seku, kada mano mėgiamos grupės išleidžia albumus, kasdien peržiūriu muzikinius tinklapius. O pradėjau nuo „Nirvanos“.
Vytenis: Aš „Nirvanos“ visai neklausiau. „Metallicą“ visiškai neseniai atradau, „Depeche Mode“ irgi niekad neklausiau. Kažkaip prasilenkiau su savo kartos muzika.
Robertas: O aš, kai jauniausias buvau… Tai yra, esu jauniausias…
Laurynas: Užtat pas tave barzda didžiausia (visi juokiasi).
Robertas: … tai aš klausiau tokių dalykų, kaip Britney Spears, „Ruki V Verch“ (kaltai šypsosi)… Dar vaikystėj. O paauglystėj pamėgau roką — kaip tik tuo metu, kai pasirodė „Linkin Park“, „Limp Bizkit“. Gal kitiems ir atrodo, kad čia paauglių muzika, bet aš tuo metu ir buvau paauglys, tad užsikabinau ant tos muzikos. O kai pradėjau įdėmiau klausyti, įsigilinau ir susidomėjau būgnais. Kažkodėl man gitaros pasirodė labai banalu.
Vytenis: Beje, aš irgi pradėjęs groti gitara iškeičiau ją į bosą. Šešios stygos, fu.
Arūnas ir Laurynas (pakaitomis): Ne, nu… „Banalu“… Gausit jūs… Atsirado, „banalu“.
Man atrodo, jie tiesiog bando kompensuoti tą faktą, kad judu scenoje stovite priekyje ir gaunate visą dėmesį.
Arūnas: Aha, jiems mažiausiai mergų tenka (visi kvatoja).
Robertas: Aha, o jei manęs nebus, ką tu be būgnų pagrosi? Tai štai, nebaigiau apie muziką. (Apie Britney Spears?) Ne, Britney Spears tai baigiau klausyti. „Linkin Park“, „Limp Bizkit“… „Metallicą“ neseniai pradėjau klausyti. Seniau išvis nemėgau, bet po to įsiklausiau. Gal dėl to nepatiko, kad visiems kitiems patiko. Nežinau kodėl, bet man taip būna. Po to įsiklausiau ir supratau, kad daug praradau. Ir dabar iš naujų grupės draugų daug grupių sužinojau, kurių prieš tai net nebuvau girdėjęs.
Ko jūs norėjote kurdami „Serum“, ir kaip nuo to laiko tie siekiai pasikeitė?
Vytenis: Lauri, ko norėjai?
Arūnas: Ko gali norėti aštuonolikos metų vaikinas?
Laurynas: Ne, aš tuo metu turėjau merginą (masinis kvatojimas)!
Arūnas: Na ką, grojome savo malonumui. Aš manau, kad nėra nė vieno muzikanto, kuris pasąmonėje tikrai nenorėtų groti ant pačių didžiausių pasaulio scenų. Kitas dalykas būna, kai ilgiau groji ir supranti, kad tie tavo planai reikalauja daug darbo. Ir suvoki, kad pačioje pradžioje tu jo tiek neįdėjai, daugiau laiko praleidai parke alų gerdamas negu grodamas. Tuo metu grojimo tikslas buvo gerai praleisti laiką.
Laurynas: Man to tiesiog norėjosi. Turėjau dainų ir norėjau jas kur nors padėti, bet neturėjau kur. Nors tą skelbimą suorganizavo mano draugė – pats nieko nedariau. Ir po pirmo skambučio sutikau Arą.
Arūnas: Tad pradžia buvo geras laisvo laiko leidimas ir savęs realizavimas.
O dabar? Ko jūs iš grupės norite dabar?
Robertas: Ant tų didžiųjų scenų groti, būti garsiam, kietam ir pinigų turėti man neatrodo pagrindinis dalykas. Aišku, būtų gerai, bet man didžiausias malonumas -- kai žmonėms patinka, ką darau. Kai kažką dirbi dirbi, ir galiausiai tai įvertina. Pradėjęs groti būgnais, nelabai daug susilaukiau iš artimųjų ir giminių palaikymo. Turbūt patyriau traumą (visi juokiasi).
Vytenis: Aš manau, kad iš tiesų didžiausias melas yra, kai žmonės groja ir sako, jog daro tai sau. Nuo pat senų senovės yra taip, kad tie, kurie kažką kuria, daro tai ne sau, o kitiems. Kiek tu sau prikursi? Vieną dainą, antrą, trečią – kas iš to? Kūryba ir yra tam, kad kažką duotum kitiems žmonėms. Žinoma, pirmiausia turi patikti tau pačiam, nes jei pačiam nepatiks, nieko gero nepadarysi. Bet jei pačiam patinka, ir dar gali duoti kažką kitiems, tai ir yra, ko mes visi siekiam.
Kokie jūsų artimiausi planai?
Vytenis: Užkariauti pasaulį. (Toks bus kitas klausimas: tolimesni planai. O artimiausi?) Oi, tu ne taip supratai. Tolimesnių mes dar nesugalvojome (visi juokiasi).
Arūnas: Na, artimiausiu metu koncertuosime: „Bix roko grupių“, „Brodway star“ ir „Pogo” konkursuose, „Baikerių naktys 2010“… Grojame tai, ką turime. Išbandome save, apšilinėjame prieš kažką stipresnio. O pagrindinis planas – sukaupti naujos medžiagos ir galbūt netgi išleisti albumą.
Kaip save įsivaizduojat po penkerių metų? Po dešimties? Ar vis dar grosite?
Vytenis: Aš įsivaizduoju mus grojančius net su didelėm barzdom ir galbūt netgi dideliais pilvais.
Robertas: Nors jau ir niekam tuo metu neberūpės, ką mes ten grosim…
Vytenis: Turbūt bliuziuką kokį.
Arūnas: Visi bliuziuku užsibaigia. Manau, tiesiog grosim. O kaip grosim, bus matyti. Tiksliau, ne kaip, o kur grosim.
Gal yra kažkas, ką jūs labai norėjote pasakyti, o aš nesusipratau paklausti?
Arūnas: Na, anksčiau mes niekad nebandėm atskleisti savo kitos, ne muzikinės pusės. Klausytojai mus išgirsdavo koncertuose, bet nežinojo, kas mes tokie.
Vytenis: Taip, tiems klaustytojams, kuriems kažkuriuo metu pasirodė, kad mes visai neblogai grojam, niekad nesistengėm pranešti apie save kitokiom formom. Pagrojam, „ačiū“ ir „iki“. Kas nors gal būtų norėję sužinoti daugiau, bet nebuvo kur. O praėjus porai dienų ar savaitei pasimiršdavome.
Arūnas: Dabar jau turime grupės tinklapį su visom naujienom, taip pat nuolatos pateikiame naujausią informaciją ir „Facebook“, „MySpace“, esame „Ore“ grotuve.
Vytenis: Visa tai tam, kad naujas žmogus, išgirdęs mus koncerte, galėtų rasti mus ir internete. Mums patiems visada įdomu sužinoti, kuo sudominusi grupė gyvena, ką veikia, ką daro. Pagalvojome, kad tai būtų įdomu ir mūsų klausytojams.
Ačiū už įdomų pokalbį ir sėkmės tęsiant kelionę pirmyn!
Daugiau apie grupę „Serum“: http://serum.lt
Pirmasis interviu su viesulą lietuviškoje metalo scenoje sukėlusiais debiutantais Karma Coat 
„Roko naktų 2010″ įspūdžiai: perplaukę Zarasą, išvydome tik… kiaurą publiką
Dar neverta laidoti britų indie sceną: I Am Kloot – Sky At Night
Skaitytojų tema: „Roko naktų“ grupių atrankos konkursas – dėl nemokamų bilietų į festivalį?
Aurelijus Butnorius Gatvės muzikos dienoje Mažeikiuose atliks indie ir britpop stilių muziką
The Pretty Reckless – geriausias gegužės mėnesio muzikos naujokas
Naujausi singlai šią savaitę: rugpjūčio 16
Idėjų vulkanas Kimo Arbas: Lietuvos undergroundas – vienintelė padori muzika šioje šalyje
Sharkeen.lt apklausa: geriausia lietuviška daina – Colours Of Bubbles „My Little Sue“
„Bliuzo naktų“ sceną virpins lūpinės armonikėlės ir akordeono virtuozai
Roko Radzevičiaus grupės „Skylė“ nauja daina – „Vardan tos“
Loading ...
fainas interviu
Speju, kad Zmogus, kuris eme interviu, tikriausiai net nenumane, kokie „serumieciai“ iskalbingi
tikriausiai teko ilgai „zipinti“ straipsniuka 
Taip, SERUMAI turi ka pasakyti!
Shaunuoliai, dziaugiuos uz Jus!
Tikiuosi SERUMAI isves Lietuva i teisingos muzikos kelia
Saunuoliai \m/ 
Vyrai, respectas už tą lentą :)) Pats mąsčiau apie tokią idėją, tačiau esmė čia visai ne tame, kad reikia tą lentą kažkur nusipirkti už realius pinigus, o tame, jog grupė turi iki tokio sprendimo „ateiti“. Kitaip sakant – „pasiryžti, žinoti, norėti“. Palaikau. Gerai FiDi atrodėt!
Del Lietuvos vedimo, gal kiek per stipriai pasakyta, bet…
Ir labai džiaugsimės galintys prisidėti prie šio neoficialaus Lietuvišką roką puoselėjinčio judėjimo.
Šiuo vedimo keliu jau eina, ėjo, eis nemažai grupių…
Na bet jei bent pora dešimčių žmonių, mūsų dėka, atras kitokią muziką, nei vyraujanti dabar Lietuvoje, tai jau mes busim tuo labai patenkinti
Gvolkai, tu teisus 100% – „lenta“ pati „ateina“, arba ne…
[...] SPAUSK ČIA! [...]
Bla bla bla… turint omeny,kad grupe egzistuoja jau 6 metus, tai pasiekimu yra nulis. Laikas skirstytis, jei per 3-4 metus grupe nieko „nepadaro“ tai ir nepadarys…
Nuomone idomi bet ar yra tame tiesos? drysciau manyti, kad klysti. Dazniausiai grupes pradeda išlysti tuomet, kai atranda save ir nišą kurioje galetu pasireiksti. Tad cia jokie 3 ar 4 ar net 10 metų nei prie ko, reikia iki to subresti. Yra grupiu kurios iššauna po pirmos dainos, yra tokiu kurios savo momento laukiai iki paskutiniuju ( vieniem pasiseka, kitiems nelabai).
Jei skaitei straipsni tikriausiai zinai, kad grupes sudetis ir kuryba gan stipriai psaikeite per tuos 6 metus. Galima buvo keisti pavadinima taip kaip tai daro dauguma grupiu, bet mes nesikratome savo istorijos, mes ja didziuojames, nes tik eidami šiuo keliu atsidūrėme ten kur mes esame dabar. Ir tikrai tai dar nei penktadalis kelio nenueita iki ten kur mes ruošiamės eiti, nors tam prireiktu ne 6 metu o visu 26.
Na gal jie pateks į kitų metų „Lietuviškos muzikos perspektyvą“ ir tada jau išgarsės iš rimtųjų
Ok. Gerbiamas, Arai, ir kur jus dabar esat? Kuo jus didziuojates? 6 metai – ilgas laiko tarpas… Tame ir yra reikalas, kad isgarseja tik tos grupes kurios sauna iskart, ar beveik iskart. Sakau, 2, 3, max 4 metai. Ir tai, yra grupiu kur per 1-2metus padaro kazka. Pvz Flamingo, Naktine pufaika, Freaks on Floor,Skyders. Kitas reikalas yra tame,kad cia lietuva, ir tie patys Flamingo ir kiti, nors ir yra ALE isgarsejusios grupes, vistiek visi jie yra sudo vietoje. Uz koncertus negauna nei pinigu nei nieko, groja tik sau. Cia nieko nepadarysi. Bet kai grojama 6 metus, ir apie tave nieks nezino, tai tikimybe, kad pasiseks ateityje yra laaabai menka. O kad po 6!!! metu keiciat stiliu, tai yra ne kas kita kaip blaskymasis. Pasikeis dar vienas narys, vel keisit stiliu? Ir jokios nisos cia nera. Apsksritai, kokios dar nisos yra rockui lietuvoje?
Bent kokiu atveju linkiu groti sau, ir nesieti savo ateities su rimtesne muzikavimo forma 
Gal visgi neblaskymasis,o ieskojimas?
Vis tiek duodu 95% kad tu nei karto nesi matęs mūsų grojant gyvai per tuos 6 metus ar skaites apie mus kur nors. Kodėl? O gi todėl, kad mes nesijautėm stiprūs, kad lipti ant scenos ir bandyti viešintis. Buvo keletas koncertų – labaiau skirtų savęs patikrinimui.
Sutinku del 4 metu, jei susitinka dėdės, profisionalai, kurie per savo gyvenimą yra groję daugiau grupių nei aš esu gitaros stygų nutraukęs. Tai jie susirenka ne savęs ieškoti ar susigroti tarpusavį, o daryti aiškų produktą, jei jis nepraeina klausytojui nėra ko ten sėdėti daugiau prie jo. Pas mus analogiškai, mes turėjom keletą etapų kurie skiriasi savo skambesiu, stiliumi ir idėjom, taip pat juos stipriai įtakojo ir tuo metu groję muzikantai. Bet anuomet mes nesijautėm gerai (tiek dėl susigrojimo, tiek dėl suvokimo apie muzika ir t.t.) , koncertu metu pasitikrinom ar tai įdomu klausytojams, padarėm išvadas ir ėjom toliau nestoviniuodami vietoje prie to pačio ar bandydami išsiskirstyti ir keisti grupes (kam to reikėjo tas išėjo).
Na jei tau lengviau bus suprast , tai įsivaizduok, kad grubiai kas tris metus atsirado po nauja grupę su nauja sudėtim tik vat pavadinimas liko tas pats…
Na o kaip mums seksis su šiuo etapu pamatysim kaip reaguos klausytojai, kol kas jis nėra pilnai išbaigtas tam kad būtų galima jį pristatinėti visomis atverstomis kortomis. Kas žino gal vieną dieną susiklostys palankios sąlygos mums ir atsivers roko niša Lietuvoje būtent mums. Geriau viską apgalvojus bandyti vis su naujom idėjom, nei sedint prie Tv filosofuot apie Rokui netinkama terpę Lietuvoje ir kritikuoti tuos kurie kažką daro…
„Sharkeen · 2010 Gegužės 12 · 13:59 ·
Na gal jie pateks į kitų metų „Lietuviškos muzikos perspektyvą“ ir tada jau išgarsės iš rimtųjų ;)“
teisingas poziuris
\m/
Gerb. Julijau, matyt labai jau siauros tavo bandras muzikinis išprusimas. Sakau tai ne dėl to, kad ant mūsų „pavarei“, nes iš vienos pusės, nuomonės turėjimas ir jos laikymasis yra tikrai pagirtinas bruožas, o iš kitos – kiekviena kažko siekianti grupė tikrai džiaugiasi, kad apie ją kalba ir ji sukelia tam tikrą nuomonę. Tikrai manau, kad sudaryti kontraversiškas nuomones yra daug geriau, nei būti „ai nu ką žinau…“-grupe. Todėl siųlyčiau į komentarus žiūrėti kaip į diskusiją, o ne puolimą:)
Na o grįžtant prie temos, manau, kad labai paviršutiniškai domiesi muzikos grupėmis arba domiesi apskritai tik lietuviškos muzikos atstovais.
Dažnai tenka paskaityti interviu (arba biografijas) su garsiomis arba šiaip geromis ir šiuo metu populiarėjančiomis grupėmis. Dauguma jų yra nuėję ilgą kelią nuo savo pradžios iki kol juos „išgirdo“. Negalėčiau tau išvardinti nei vienos rimtos grupės, kuri vos susikūrus (arba kad ir per varganus 3-5 metus) pasiekė dideles aukštumas.
Jeigu taip ir atsitinka, dažniausiai tai būna tiesiog šviežiai sukurtas band’as ant kokio seno gero band’o pamatų (pvz: Audioslave = Rage Against the Machine + Soundgarden ir pan.)
Žinoma lietuviškoje estradoje būna staigių pakilimų, bet palikim šią temą ramybėje.
Kalbant apie stilių – 99% visų muzikantų (net nekalbu apie grupes, nes jos susideda iš kelių asmenybių) požiūris į visus gyvenimo aspektus keičiasi – į muziką tuo labiau. Šokinėjimas nuo reggae iki metalo – ganėtinai kaistas, nors būna ir tokių. Tačiau natūralus yra stilistikos keitimasis, kuris ateina su patirtimi. Nesikeičia tik psichiniai ligoniai ir lavonai!:) Čia jau yra biologinis faktas, o ne nuomonė.
O šiaip, tai siųlau ateiti į mūsų koncertą ir susidaryti nuomonę apie mūsų muziką, nes jau nuomonę apie grupę esi susidaręs:)
Na as buvau Fidi, ir ten jus maciau. Taigi nuomone galiu tureti. Su jumis kaip ir viskas tvarkoj, bet jus neturit uzkabinanciu vietu savo muzikoj, neturit priedainiu kuriuos noretusi dainuoti kartu. Kaip sakoma, kad nera kabliuku, nera uz ko uzsikabinti. Melodijos bei dainos nera isimenancios. Tiesiog atgrojat ir tiek. Tai tiek…
o ar perskaites eilerasti, esi is karto tikras, kad ji jau moki? ne? vadinas, eilerastis buvo blogas ir niekam tikes?
ar paklauses viena karta, lietuviams JAU zinomos, Metallicos naujos dainos, jau ja sudainuosi? Ne? vadinas sita grupe irgi atrenta ir metama link niekam tikusiu :)) Super nuomone. Pershas isvada, kad tada reiktu klausytis muzikos is dvieju akordu ir su „Vezanciu priedainiu“: „ir visi kartu, je je, come on..
ir jau tada grupe veza, puikiai suprantamas tekstas ir t.t.
Num tik taip galima suprasti, Gerb. Julijau, jusu si pasisakyma
o kodel Jus, tamsta, visada nukreipiate kalba tik ta linkme, kuri patogi tik jums? Tiksliai prie ko cia eilerasciai? pasakykit, apie greita niunavima is pirmo karto su metallica? ka turejot omeny „Kaip sakoma, kad nera kabliuku, nera uz ko uzsikabinti. Melodijos bei dainos nera isimenancios.“ ? kai viso labo koncerte buvot viena karta? Kabliuoja is karto tik alus tokiose vietose ir is pirmo karto
Beje, pritariu teiginiui, kad nieko bendro neturiu su muzika. Bet nereikia cia nieko bendro ir tureti, kad nesutikti su siuo teiginiu.
Tai ka man su tavim diskutuoti jeigu tu nieko nesupranti. Nu bet OK. Apie metallica,tai apie metallica. Metallica susikure 1982, o 1986 jau buvo pasieke,galima sakyti, savo populiarumo virsune metalo scenoje, po Master of Puppets isleidimo. Kodel? Na jei butum metalistas ir paklausytum ju pirmu albumu, tai tikrai neaiskintum, kad ju dainose nera kalbliuku. Visi pirmi albumai iskart prikausto savo muzika. Isvis nelikdavo abejingu. Todel jie akimirksniu ir ispopuliarejo, o dabar tiesiog megaujasi tuo, ir, kad ir ka jie leistu, viskas sueis, nes jie yra legenda, ir isvis apie juos rasyti ir lygiagretinti su Serum, tai yra nesamone, nu bet galima tave pateisint, juk tu isvis nenutuoki apie ka kalbi.
O Serum ne tai, kad neturi kabliuku, bet man asmeniskai norisi miegot, nes labai prastos dainu aranzuotes. Pvz eina ale uzvedantis rifas, ir atrodo jau tuoj kazkas turetu ivykt, ale koks nors pavarantis bridzas, ar priedainis, o is niekur isdygsta kazkokios banalios clean melodijos, ir ant ju vokalas dainuoja kazka lyrisko, nors realiai visiem yra nesvarbu ka jis tuo nori pasakyti, nes visi nori pasitusinti rocko koncerte, o ne ieskoti kazkokiu gyvenimo prasmiu. Jeigu norit dainuoti apie kazka prasmingo tai sukurkit atskira balade, ir ten ramiai destykit, o nekiskit kuo daugiau i viena daina. Nu bet cia jusu pasirinkimas…
Na, tu ir arogantiškas žmogelis. Muzikos klausosi ir ją mėgsta patys įvairiausi žmonės. Dalis jų turi ką nors bendro su muzika, o dalis nežino, kuria puse reikia natų lapą laikyti. Laimei, grupių pasisekimą lemia ne tokie savimi patenkinti žinovai kaip tu.
Aš, asmeniškai, nesu amerikietiškojo alternatyvaus roko gerbėja, todėl ir Serum man tokie… na, nežinau. Tačiau tai, kad tau nuo jų norisi miegoti, yra toks pat muzikos kokybės ir potencialios grupės sėkmės indikatorius, kaip Petruškevičiaus nuomonės apie vienos ar kitos aktorės suknelę įtaka jos galimybėms gauti „Oskarą“. Tau gal ir norėtųsi „pavarančio bridžo“, o va shoegazeriams, prog-rockeriams, space-rockeriams ir jų gerbėjams ant to nusišvilpti. Ir, nors Serum turbūt nepretenduoja nė į vieną iš šitų žanrų, tik ateitis parodys, ar jų pasirinkta kryptis pasiteisins. Juk, kaip pats sakai, „cia jusu pasirinkimas…“. Tik gaila, kad prieš taip reziumuodamas prirašei visą eilę komentarų su užuomina, kad jų pasirinkimas kažkaip turėtų priklausyti nuo tavo požiūrio į muziką ir jos kūrimo eigą.
Nuomones visu idomios ir manau mum svarbios, kadangi, nepabijokim to zodzio – produktas kol kas yra kurimo stadijoj, tad protingos ir kompetetingos pastabos yra nuosirdziai laukiamos.
Na o finale kaip mus ir mūsų kūrybą priims klasytojai – pamatysim. Visiems neįtiksi, o parsiduoti vardan populiarumo ir groti tai, kuo netikim, kitaip tariant ne iš širdies – neketiname.
Vintage, tau tai isvis reiktu pabaigti kazkokia tai mokykla, aukstaja, neaukstaja… tave turetu ismokyt skaityt bei diskutuot. Ir siaip logisko mastymo. Nesuprantu kaip isvis egzistuoja taip nemastantys zmones kaip tu. Grupe groja rocka, o tu kazka kalbi, kad shoegazeriams, prog-rockeriams, space-rockeriams nusisikt ant pavaranciu rifu. Wtf? Ir ka reiktu man atsakyt i tavo sitas nesamones? Kokios dar oskaru indikacijos? As savo asmenine nuomone isreiskiau, o ar ja priimt ar ne tai jau grupes reikalas. Ka Aras ir padare, ir normaliai paaiskino. O tu manai, kad Petruskevicius nesupranta madose? Jis isvis gyvenime, savo srityje, pasieke, speju, 150 kartu daugiau uz tave. Tavo komentaras – SUDAS. Sekmes.
Berniuk, kiek tau metų? Mano supratimu, žmonės maždaug nuo 20-ies, o kartais ir anksčiau, ima suvokti, kad „tavo komentaras – šūdas“ tiesiog nėra argumentas. Ypač tuo atveju, kai bandai paaiškinti kitam apie jo išsilavinimo ir sugebėjimo diskutuoti spragas.
Kadangi mano logiką tau suprasti per sunku, pabandysiu paaiškinti kaip ant delno. Grupė groja, ką nori. Jei tau nepatinka, neklausyk. Bet neaiškink jiems, kad jie turėtų groti taip, kad tau patiktų.
Tęsiu logikos paaiškinimą. Nesakiau, kad Petruškevičius „nesupranta madose“. Sakiau, kad jo nuomonė neturi įtakos realybei. Tai paralelė, supranti? Sugretinimas su tavo įsivaizdavimu, jog gali nuspėti grupės sėkmę remdamasis savo supratimu apie muziką. Dar labai linksma, kad bandai nuspėti mano pasiekimus gyvenime. Įžvelgiu ryškų polinkį į prognozes ir spėliojimus be jokio pagrindo. Bet, tavo vietoje, nuolatinio darbo (pirmo kurso studijų?) dėl prognozuotojo karjeros nemesčiau.
Uoj kaip džiaugiuos, kad užklydo Vintage čia. Ko aš nedrįsau pasakyti, pasakė ji. O kas juokingiausia, kad kuo konkretesnis ir protingesnis komentaras, tuo mūsų „džiaugsmas“ labiau pyksta. taip taip taip.. mes to pačio proto, to pačio kvailo mąstymo ar net nemąstymo (pagal prof. habil.dr. Julijų daug pasiekusio ir didžius mokslus baigusio). Nuomonės reiškimas baigias žmogaus diagnozėmis ir kaip nebūtų keista, visi kvaili, tik vienas rastas protingas.
Jei iš pradžių buvo galima pagalvoti, kad kalba kažką išmanantis žmogus, tai dabar aišku, kad serum tik priežastis to, kad tamstai norėjos parodyti save. taip kaip tu vertini grupę yra viena, bet taip kaip vertini žmones apgailėtina.
Apgailetina yra tai, kad susirenka visokios MERGOS, muzikoj nieko neraukiancios, kurios dar tikriausiai yra grupes nariu merginos ar panasiai (cia labiausiai apgailetina), ir gina savo VYRUS. „o, kaip gerai, kad uzsukai“ :))))) Jo…. :))))) PAciom nejuokinga? Miela, kad atraset. Tavo komentaras – SUDAS, tai yra ne argumentas, o apibendrinimas, argumentai yra auksciau. I kuriuos as atsakymo aisku ir nesitikiu gauti is jusu. Viska ka norejau pasakyti apie muzika – pasakiau. O toliau galit kudakuoti sau suprantamom temom. O geriau tai eikit daryt ka tikrai ismanot, sedekit prie puodu ar panasiai, ikiukas =)
O, naujas spėjimas ir nauja teorija apie žmoniją. Turiu nuvilti – aš nesu nė vieno grupės nario mergina. Taip pat turiu nuvilti – moterys apie muziką išmano nė kiek mažiau už vyrus. Net keista, kad tokį primityvų faktą reikia aiškinti tokiam protingam ir apsišvietusiam individui kaip didž. gerb. Julijus.
„Ne kiek maziau uz vyrus“
Miela, kad ginat savo draugus 
Bet apie muzika, deja, pati paziurek, tu nieko neparasei 
O tik uzsipuolei mane koks as arogantiskas. Tame ir esme, kad moterys vadovaujasi emocijom, logisko mastymo pas jas nerasta. Nenoriu as su tavim isvis susirasinet cia. Geriau parasytu koks grupes narys, ar siaip ismanantis. O cia tai nesiruosiu savo brangaus laiko gaist. Buciau dekingas, jei neatrasytum 
Na, tavo dėkingumas nėra tokia didelė vertybė, kad dėl jo aukočiau savo žodžio laisvę.
Apie muziką tau parašė visi prieš mane pasisakę žmonės. Ir aš apie ją parašiau esminį dalyką: negali grupės kūrybos sukišti į vienokius ar kitokius rėmus vien todėl, kad tau taip norisi. Pagal tavo logiką, „grupe groja rocka“, todėl „realiai visiem yra nesvarbu ka tuo nori pasakyti, nes visi nori pasitusinti rocko koncerte, o ne ieskoti kazkokiu gyvenimo prasmiu“. Tai tiesiog nėra tiesa. Į koncertus žmonės eina dėl įvairių priežasčių. Ir aš tau minėjau keletą roko srovių, kurios su tūsinimusi turi mažai ką bendro. Jos kaip tik verčia žmones susimąstyti, pajausti.
Tiesa ta, kad visi tavo pasisakymai yra pilni jokiais faktais nepagrįstų apibendrinimu. Tu per šias kelias dienas sugebėjai pateikti įžeidžiančią nuomonę apie pačią grupę, apie roko gerbėjus, apie moteris, apie su tavimi diskutuoti bandžiusius žmones. Jei „linkiu groti sau, ir nesieti savo ateities su rimtesne muzikavimo forma :)“ nėra pernelyg savimi patenkinto žmogaus arogancija, tada aš jau nežinau, kas tai yra.
Beje, jei kada nors esi susidūręs su klasikine logikos samprata, turbūt žinai, kaip atrodo argumento konstravimas iš prielaidų. Jei paprašytum manęs pagal šį principą pagrįsti bet kurį mano parašytą sakinį, aš galėčiau tai padaryti. O tu grįsdamas savuosius greičiausiai tiesiog toliau bristum į stereotipinių apibendrinimų pievas.
Čia truputį ne i tema, bet ash tikiuosi, kad kada nors visos merginos bus mūsų!!!
O jei rimtai, tai manau, kad gal vos 10% į koncertus ateinančių žmonių bent kiek supranta apie muziką ir gali pasakyti, kad vat ano gitara nedera, tas neintonuoja, tas ritmo nelaiko, kitas šiaip lagina ir t.t. O ka kalbėti apie gilesnius dalykus susijusius su kūrinių analize ir t.t.
)
Visi kiti 90% vadovaujasi jausmais.
Liaudis nežino ar jiems reikia sudėtingų rifų, įmantrių ritmų, keisto skambesio ir t.t. tai jiems nieko nesako. Jiems reikia muzikos kurios besiklausant būtų galima atsipalaiduoti, prisiminti kažką malonaus, kazka nemalonaus, ramiai palinguoti į ritmą, galva pakrėsti, draugą apstumdyt, draugę(es)/draugą(us) apkabinti, kartu padainuoti, išsilieti emociškai, fiziškai arba atvrkščiai – kaip tik užsidaryti apmastymams. Bet jie tikrai neina į koncertą tam, kad išanalizuoti tavo kūrinių struktūros ir aranžuotės subtilybes, atlikimo technikos įpatumus ir baigiant naudojamos aparatūros bei jos panaudojimo vingrybių aptarimu. Tai darome mes, muzikantai, čia kaip ir jau mūsų profesinė liga…
Tad linkiu visiems atsipalaiduot (muzikantams ir ne) ir pasiklausyti kokios nors labai geros dainos atitinkančios dabartinę Jūsų nuotaiką (nuoširdžiai tikiuosi tai bus „SERUM“