Sharkeen.lt | Naujos muzikos žurnalas

„Šiuolaikinė Lietuvos muzikos situacija yra didelis prekybos centras, kuriame nuolat jaučiama povelykinė depresija“, – D. Razauskas

Žinomas bardas, populiarių TV serialų scenarijaus autorius Domantas Razauskas (g. 1983) turi ką pasakyti savo dainomis. Deja, to negalėčiau pasakyti apie naująją „bardomaniją“, kai kiekvienas, brazdinantis gitara, jau vadina save „bardu“. Priminsiu – bardais (proto-keltų k. *bardos „pakeliantis balsą, šlovinantis“) keltiškojoje viduramžių Galijoje ir Britanijoje vadinti profesionalūs poetai dainininkai (kitose tautose jie vadinami ministreliais, skaldais, skopais, rapsodais, udgatarais, griotais, ašikais ir kt.).

Vaikystėje ir paauglystėje Domantas mokėsi piešti pas šviesios atminties dailininkę Vegą Vaičiūnaitę (1962-2004), lankė Tito Varno teatro studiją. Paragintas literatūrologo doc. dr. Regimanto Tamošaičio, 2001 m. įstojo į Vilniaus universitetą, lietuvių filologijos specialybę. 2005 m. D. Razauskas atsisakė gintis diplominį darbą, metė studijas. 2002-2004 m. Domantas gaivino renginį „Filologijos ruduo“. Nuo 2002 m. D. Razauskas publikuoja ir rašinius Lietuvos kultūrinėje spaudoje. 2008 m. jis tapo pirmuoju Vytauto Kernagio prizo laureatu – tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – Aš“ metu jam įteikta Maestro vardo gitara. 2007 m. kartu su Andriumi Kulikausku parašyta roko opera Vilniui „Herkulis“ (kol kas ji nepaviešinta). D. Razauskas 2002-2007 m. grojo su tragiškai žuvusiu fleitininku, vokalistu Remigijumi Audiejaičiu. Vėliau prie jo prisijungė multiinstrumentalistas Saulius Petreikis („Dėdė Semas“), akordeonistas ir klavišininkas Audrius Pazniokas. Nuo 2009 m. vasaros Domantas važinėja po Lietuvą kaip poezijos skaitovas, kartu su aktoriais Rimantu Bagdzevičiumi ir Andriumi Bialobžeskiu. D. Razauskas yra parašęs apie 150 dainų.

Gegužės mėnesį turėtų pasirodyti D. Razausko dainų albumas kartu su eilėraščių knyga.

D. Razauską galima rasti ir daugybėje koncertų, ir internete (radom.lt). Jaunas, bet patyręs lietuvių bardas atsako į klausimus.

Kada ir kokiomis aplinkybėmis susidūrei su muzika?

Kai gimiau. Grojo „Pink Floyd“. Daugiau susidūrimų nebuvo, nes po pirmojo tiesiog nebebuvo galimybių ir noro su muzika skirtis.

Mano kaip kūrėjo kelias prasidėjo Antakalnio gale, prie miško, kur augau. Vėliau jis nuvedė į miško tankmę. Tada ėjo per kalnus, kelis vandens telkinius, vėliau radosi vis daugiau keistų medžių ir dar keistesnių gyvūnų. Keliaudamas sutikau kelis žmones, kurį laiką jie ėjo kartu. Vėliau kai kurie pasuko savo keliais, o kiti, deja, paaukojo savo gyvybes senajam miškui. Su trečiaisiais žygiuoju toliau.

Kiek albumų iki šiol esi įrašęs?

2009 m. išėjo kompaktinė plokštelė „Valhala“, kurioje – mano muzika, Rimvydo Stankevičiaus poezija (ją skaito A. Bialobžeskis). Šis kūrinys – poetinės apeigos. Esu dalyvavęs daugybėje projektų – teatro, muzikos, literatūros, dailės.

Kokias idėjas propaguoji savo kūryba?

Nepropaguoju jokių. Tų idėjų per pastaruosius tūkstantmečius jau sotu. Ir jokių tikslų. Dabar man viskas savitiksliška. Man įdomu rašyti dainas, kurti muziką ir ją atlikti. Mano koncertas kiekvienas vis kitoks. Kūrybiniame kelyje nesusidūriau su niekuo, kas būtų toks sunkus, kaip akių vokai iš ryto po gero koncerto. Visa kita – lengva.

Iš ko semiesi įkvėpimo?

Pasakoti vartojant tai, kas sukurta proto apie tai, kas nėra visai pavaldu protui, nesugebu. Tai tas pats, lyg kabančio obuolio prašytumėte papasakoti apie malonią drėgmę prie obels šaknų.

Kita vertus, žodžiai „semtis įkvėpimo“ man apskritai nėra suprantami. Manau užtektų tiesiog klausimo „Kvėpuojate?“

D. Razauskas „Katinas“

Kas Tavo kumyrai?

Visa pasaulio muzika – nuo titnago barškėjimo įskeliant ugnį iki titnago barškėjimo, suprogramuoto kompiuteriu.

Kokiais instrumentais groji?

Gitaromis, šiek tiek mušamaisiais, lūpine armonikėle, tačiau nieko taip gerai nevaldau, kaip trikampio. Tai – ritualinis instrumentas. Jo unikalus muzikinis principas yra ne „kaip groti“, o „kada groti“.

Jei ne paslaptis, kokį tikėjimą (ar pasaulėžiūrą, filosofiją) išpažįsti?

Mano filosofijos ir religijos nėra. Tikėjimų neišpažįstu. Tai, kuo mane ketvirtį amžiaus visi ragina tikėti, aš tiesiog matau ir girdžiu taip, kaip kad šiuo metu matau savo atvaizdą kompiuterio monitoriuje. Ar man verta tuo atvaizdu tikėti?

Kur randi prieglobstį?

Keliauju nuolat, tačiau ne visad judu. Prieglobsčio niekur nerandu, nes niekur neieškau. Esu buvęs įvairiose vietose. Na štai… Prabėgo kelios sekundės, dabar galiu pasakyti, kad jau ir čia „esu buvęs“.

Koks Tavo požiūris į holistinę muziką? Klausiu, nes bardų muzika turi nemažai bendro su ja.

Mano požiūris į holistinę muziką bei į holistinę filosofiją yra satanistinis: „Eina ji po velnių!”.

D. Razauskas su Egle Sirvydyte

Niekada nejaučiau poreikio muzikos kaip nors vadinti – dažniausiai tai darau tik per prievartą. O filosofija mane domina tik tada, jei jo paties pirštu žmogui bandoma parodyti jo prigimtį, o ne šalia įbestą plakatą su užrašu „prigimtis“. Tai ir yra esminis skirtumas tarp Rytų ir Vakarų filosofijų. Kita vertus, skirtumas dar ir tas, kad Rytų filosofiją filosofija vadina tik Vakarai. Tai irgi baksnojimas į tą patį plakatą.

Šiuo metu mano didžiausia svajonė yra bent akimirkai nuraminti savo protą ir leisti jam nesvajoti.

D. Razauskas ir E. Sirvydytė „Tarp juodų ir baltų debesų“

Kaip vertini dabartinę Lietuvos muzikos situaciją?

Šiuolaikinė Lietuvos muzikos situacija yra didelis prekybos centras, kuriame nuolat jaučiama povelykinė depresija. Ji pasireiškia tokiu būdu: po Velykų prisikėlęs girtas žmogus ateina į prekybos centrą pirkti margučių, nes yra tikras, kad Velykos šiandien. Čia jis randa daugybę dailiai išmargintų kiaušinių, tačiau jie visi jau kelių dienų ar net savaičių senumo. Girtuoklis, žinoma, juos perka, nors jau dabar keikiasi suprasdamas, kad buvo išdurtas – kiaušiniai skleidžia negerą kvapą, ir juos greitai reikės išmesti.

Baisiausia, kad prekybos tinklas ir laikosi ant tokių nuovoką praradusių girtuoklių ir nuolat dažo tuos blogą kvapą skleidžiančius velykaičius.

Tačiau, ačiū Dievui, yra girtuoklių, kurie žino „lavkę“ šalimais. Joje pačioje gal ir labiau smirda, ji taip neblizga, tačiau kiaušiniai ten balti ir švieži.

Ar dar užsiimi kokiu nors menu, pavyzdžiui, tapyba, be muzikos?

Aš apskritai abejoju, ar užsiimu bent vienu menu…

Kokie Tavo artimiausi planai?

Albumas, studija, knyga, o taip pat išsiplauti indus ir susitvarkyti kambarį.

Kategorijos: Interviu, Muzika