Sharkeen.lt | Naujos muzikos žurnalas

Moondust albumas „22.23″ išleidžiamas šiandien

Vilniaus alternatyvaus roko grupė „Moondust“ daro tai, kas nėra būdinga šiems laikams. Visų pirma tai, kad jie išleidžia albumą fiziniu pavidalu. Leidėjams, kuriems didžiausias galvosopis tuomet būna, kaip atpirkti leidybos kaštus, grupės muzikantai dėl to visai nesirūpina, nes ne kompanija jų reikalais rūpinasi, o patys savo lėšomis atsako už šį produktą. Jeigu apie leidyklas kalbėdamas per daug stiebiuosi, tai net platinimo taškai čia būtų per aukšta frazė. Albumą įsigyt bus galima tik iš muzikantų rankų arba vos viename Vilniaus pogrindžio klubų.

Visa tai braukia mintis apie drumzlinas priemaišas investiciniame debiutiniame grupės albume „22.23“. Moondust padaro ne tik audio įrašą, tačiau įrašą ir į lietuviško roko istoriją, kurioje muzikos leidybai nebėra vietos. Albumas tampa tarsi lietaus lašeliu Atakamos dykumoje, todėl labai ieškomas ir branginamas. Viršelis pasitinka atgrasiu koridoriumi su aliuzija į pogrindinę muziką ir joje besiskverbiančius šviesos spindulius. Šiuo albumu, galima sakyti, grupė pralaužia tą plyšį į šviesą, dėl ko ir elgiasi nei šiaip, nei taip: tarsi pogrindžio stiliumi, bet populiariai.

Moondust padaro ne tik audio įrašą, tačiau įrašą ir į lietuviško roko
istoriją, kurioje muzikos leidybai nebėra vietos

Prikišti grupei netikėtumo faktorių, kad vieno iš albumo buvo tikėtasi, o kito sulaukta, negalima, nes dainos įtrauktos nuo pat grupės kūrybinės pradžios, 2006 m., iki pat pernai metų, kada ir buvo atlikti paskutiniai albumo suvedimo štrichai. Klausant albumo nuosekliai taip pat nepastebėsi, kad štai čia viena pusė priklauso pirmykštei kūrybai, o štai kita – naujausias grupės atspalvis.

Dainų idėją būtent taip ir galima apibūdinti, kad pro pogrindžio plyšį į pasaulį iššaukiamos mintys: „I got these letters for everyone /And I‘m not holding inside” (liet. „Šie laiškai skirti visiems / Nelaikau jų savyje“), – citata iš dainos „Letters“. Tačiau pro tą tarpą matoma ir likusi visuomenės dalis, o ypač jautriosios pusės, tos, kurios randa atgarsį pačios grupės viduje: „Bought a gun, bought a second one / Bought some more bullets for the innocent” (liet. „Nusipirkau ginklą, nusipirkau dar vieną / Nusipirkau dar daugiau kulkų nekaltiesiems“), – turbūt primena savižudiškus išpuolius Amerikos ir Suomijos mokyklose (daina „Recoil“).

Kada vokalistas Mantas dainuoja, man norisi gniaužtis, nes išdainuojamos vienos problemos, o svetimų priimti nelabai norisi, kai pačiam jų yra. Su vokalu ryškiai kontrastuoja solinė gitara, kuri vienur smagesnė, kitur „grundžiška“, tačiau vis tiek nuotaikinga. Solinių partijų ne per daugiausia, gal todėl ir atrodo jos tokios reikšmingos, kad į kiekvieną jų norisi įsiklausyti su padidintu dėmesingumu.

Įžanga į albumą vis dėlto tampa ne pirmasis sąrašo kūrinys „Point Of The Return“, tačiau albumą pristatantis singlas (vėlgi akibrokštas kaip lietuviško pogrindžio grupei) „Wonderland“. Tai suformuoja du įspūdžius, kurie klausant ištiso albumo susiduria priešprieša. Singlas tarsi kažkuo nuvilia, klausiama, kodėl būtent šis, negi tai labiausiai albumą charakterizuojanti daina ir panašiai. Bet keičiantis dainoms viena po kitos vis tik labiausiai ir laukiama tos „Stebuklų šalies“, nes atsakymas nenumaldomai aiškėja – su singlu neprašauta. Tai gana „antemiška“ (angl. anthem – himnas) daina, skirta didžiuliams stadionams ir galinti nuo kojų nuvaryti tūkstantines minias. „We‘re coming from wonderland“ (liet. „Mes ateiname iš stebuklų šalies“) kaip tik ir akcentuoja tą slenkstį tarp Moondust gimtųjų požemio koridorių ir to, į ką jie apeliuoja – mus, jeigu ne šliaužiojančius pažeme, tai bent jau butaforiškai pasikėlusius į padebesius.

Susiję straipsniai:

1. Debiutinis Moondust albumas „22.23″ – jau šią savaitę
2. Dainos konkursas įsibėgėja: antrajame ture pečius suremia Moondust ir Da‘žai
3. Geros energijos dozė antrajame „Barcode“ koncerte (nuotraukos)

Kategorijos: Muzikinių albumų apžvalga