Sharkeen.lt | Naujos muzikos žurnalas

Prieš porą savaičių vykusiame koncerte „Rezervuota“ pritaikė išplėstą instrumentuotę

Iš Klaipėdos į sostinę akustinės muzikos duetas „Rezervuota“ persikėlė ne vien siekti aukštojo mokslo, tačiau ir tęsti muzikinę veiklą. Dvi merginos, gitara grojanti vokalistė Gintarė Paulikaitė ir perkusija pritarianti Greta Šateikytė, ne tik spėjo pavergti Vilniaus alternatyvios scenos gerbėjų širdis, užimdamos trečią vietą gruodį vykusiame „Garažo“ konkurse, bet pasižymėjo ir įtakingoje Sharkeen.lt „Lietuviškos muzikos perspektyvos 2010“ apklausoje. Tačiau ne dėl titulų jos groja, o tiesiog tam, kad tai pačioms teikia malonumą.

Sėkmingai pasirodėte „Garažo“ konkurse. Tiesa, kad žiūrovų simpatijų prizas jums mielesnis nei komisijos skirta trečioji vieta?

Negalime vienareikšmiškai teigti, kad žiūrovų palankumas mums mielesnis už komisijos vertinimus. Patikti paprastiems žmonėms nėra taip sunku kaip sulaukti komisijos simpatijų, kuri gali įžvelgti gilesnį mūsų potencialą. Tiek vienų, tiek kitų vertinimai yra skirtingi, tačiau vienodai svarbūs ir malonūs.

Kas po šių įvertinimų pasikeitė jūsų duete?

Po šio konkurso mes labiau subrendome. Prieš finalą mes apskritai stebėjomės, kaip į jį patekome, pralenkę žymiai geresnes grupes. Tai buvo didelė staigmena, netgi ilgalaikė euforija.

Jums talkina įvairūs vaikinai. Kaip juos atsirenkate?

Nelabai turime pasirinkimo. Ką pažįstame, tą pasikviečiame. Aišku, atsižvelgiame į kai kuriuos dalykus, pvz. sąžiningą repeticijų lankymą. Šį reikalavimą ne visi išlaiko. Net nepamename, kiek iš viso jų buvo. Bet ne vien vaikinai mums talkina. Štai paskutiniajame „Tamstos“ koncerte mums padėjo mergina būgnininkė. Tokį didelį pritariančiųjų muzikantų būrį atsimename tik iš ankstyvųjų gyvavimo Klaipėdoje metų.

Kas labiausiai įsimintina jūsų duete iki persikėlimo iš Klaipėdos į Vilnių?

Žinoma, svarbiausia tai, kad mes susikūrėme Klaipėdoje. Pirmieji koncertai ir svarbiausios dainos gimė ten. Jokiuose konkursuose nesame dalyvavusios, būtent „Garažas“ buvo mums pirmasis. Anksčiau buvom labai savikritiškos ir nepasitikinčios savimi.

Jūsų kūryboje atsargiai dainuojama apie jausmus. Koks jūsų požiūris į dainas kaip sielos veidrodį?

Kurdama tekstus, stengiuosi, kad jie neatspindėtų mano asmeninio gyvenimo, jausmų. Nenoriu, kad mano dainos būtų mano sielos veidrodis. Vis dėlto nuo to apsisaugoti neįmanoma, nes dainos gimsta esant kažkokioms svajonėms ir panašiai, todėl tai prasiveržia. Nors, mano nuomone, perskaičius tekstus, sunku įžvelgti, apie ką kurdama juos mąsčiau.

Nesu tekstų kūrėja. Žodžiai būna labai paprasti. Nebandau „išlaužti“ metaforų, gražiai apeiti konkrečią prasmę. Jų ieškau tik po visko, kada galutinai susiformuoja rimas.

Gintarės rankose – neįprastas instrumentas pavadinimu ukulelė

Ką jums svarbu perteikti savo dainomis?

Savo dainomis, kaip minėjau, nebandome perteikti savęs, kažką naudingo pasakyti. Ten nėra gilių prasmių. Tuo būdu iškeliame paprastumą, kas mums bene svarbiausia. Mes nesistengiame kažką įtikinti, kelti revoliucijų. Grojame, visų pirma, dėl savęs, nes tai daryti malonu. Mums teikia džiaugsmą viena tai, kad pagrojus koncerte, žiūrovai mus priima.

Pradėjote nuo dainuojamosios poezijos. Ar vis dar esate joje?

Dainuojamoji poezija buvo mūsų pirmasis etapas. Todėl, kad buvo elementariausi dalykai: gitara, melodija, tekstas, mikrofonas ir pan. Tačiau bėgant laikui prie mūsų ėmė jungtis įvairūs muzikantai ir tai tapo nebe dainuojamąja poezija, o kažkuo sudėtingesniu.

Koks pritariančiųjų muzikantų indėlis?

Kviestiniai muzikantai paįvairina dainas. Jų pasiūlytas idėjas pritaikome kūryboje. Mes juos skatiname siūlyti sprendimus, tačiau priraginti sunku, nes jie mano, kad čia mūsų grupė, mūsų dainos ir tik mums jas koreguoti. Tie, kurie turi idėjų, jas išsako, tačiau tiems, kuriems svarbu tik gauti honorarą už koncertą, neįneša nieko.

Koks didžiausias įvertinimas yra dainuojamosios poezijos atlikėjams? Konkrečiai jums?

Didėjantis klausytojų ratas ir teigiami žiūrovų atsiliepimai po koncertų. Ypač po jų, nes klausydamas audio įrašo nepajusi, kaip atlikėjas elgiasi scenoje, kokį ryšį palaiko su žiūrovu.

Kas vertina jūsų kūrybą ir kieno nuomonė jums svarbi?

Draugų nuomonę priimame rimčiausiai. Svetimi kritikuoja grubiai, be pagrindo, tačiau kai apie tą patį dalyką nuoširdžiai pasako draugas, norisi juo tikėti.

Atsižvelgiu į kritiką, jeigu kalbama apie mano tartį. Tada bandau padainuoti kitaip. Kita vertus, nieko nekeičiame pagal kitų norus, t.y. galutinis variantas turi tenkinti mus pačias.

Abi studijuojate daug laiko užimančius dalykus. Ar berasite laiko muzikavimui pradėjus dirbti pagal specialybę?

Mes muzikuojame savo malonumui ir neturime jau tiek daug koncertų, kad jie mūsų mokslus išmuštų iš vėžių. Pagal specialybes mes dirbsime tikrai dar negreit, gal tik po dešimties metų. Sunku prognozuoti tiek toli į priekį, nes viskas greitai keičiasi, tačiau mėgėjiškai groti darbas, manau, neturėtų trukdyti.

Ar iki šiol kada trukdė?

Negalime sakyti, kad tai visiškai neturi įtakos studijoms. Pvz. po praėjusios savaitės koncerto „Tamstoje“ jau kitą dieną mes turėjome kontrolinius. Net pačiame klube prieš pasirodymą turėjome užrašus ir skaitėme. Po koncerto ilgai neužsibuvome ir grįžome namo toliau mokytis.

Kitu atveju sėdžiu vakare ir galvoju ne apie kokią fiziologiją, o apie grupės sąstatą ateinančiam koncertui ir kokias dainas geriau groti.

Dėstytojai mums nenuolaidžiauja. Jie net nežino, kad mes grojam. Kai ateini studijuoti į universitetą, dėstytojams neįdomu, ką veiki už jo sienų.

Dainoje „Man atrodo“ dainuojama, kad „reikia daug ko išmokt“. Kada ši daina sukurta ir ką jau išmokote per tą laiką?

Ši daina ne mano kūrybos, o Algimanto Mikutos. Jis parašė eilės, o muziką sukūrė mano brolis maždaug prieš du metus.

Nenorime sureikšminti tos dainos, kad ji mums padarė kažkokią įtaką ar joje atradome save. Nėra tokios dainos, kuri būtų pakeitusi mūsų grupės mąstyseną. Tiesiog tai gražūs, skambūs žodžiai, kuriuose klausytojai randa kažką sau.

Kokia jūsų paskutinė premjerinė daina?

„Tamtos“ koncerte atlikome vieną tokią. Ji vadinasi „Dovanok“ ir ją grojome su visa grupe.

Gyvame pasirodyme pastebėjau ir ritmenbliuzo, ir soul elementų, ko nepastebėsi audio įrašuose. Ar tai atsitiktinumas ar tikrai turi polinkį į šiuos dainavimo stilius?

Audio įrašai daryti labai seniai, dar pirmuosiuose koncertuose. Todėl ten ir nėra jokių naujų elementų. Man patinka šie stiliai, nors apie juos dainuodama negalvoju.

Ar ketinate dainas perrašyti studijoje iš naujo su visais patobulinimais?

Labai norėtume, bet tai kainuoja. Tikime, kad išauš diena, kai tai padarysime. Dabartinis mūsų įrašų atnaujinimas yra tik toks, kad kartais garsistas po koncerto mums atsiunčia medžiagą. O studijiniai įrašai daryti dar mūsų karjeros pradžioje Klaipėdoje.

Groji su maža gitaryte. Koks tai instrumentas ir ar tam reikia specialaus pasiruošimo?

Tas instrumentas vadinasi ukulelė. Tai keturstygė gitarėlė, kurios užsinorėjau dar visai neseniai. Pirkau „Tamstos“ parduotuvėje, gavusi dovanų čekį iš draugų gimtadienio proga. Su ja moku groti dvi dainas, nes joje akordai visai kitaip spaudžiami ir derinimas skirtingas. Itin specialaus pasiruošimo nereikia, tikrai nėra sunkiau už įprastą gitarą.

„Garažo“ konkurse už trečią vietą taip pat gavote čekį apsipirkti muzikos prekių parduotuvėje. Ką įsigijote?

Norėjome nusipirkti tai dėžei, į kurią mušą Greta, dėklą, tačiau jo nebuvo, o užsakymas vis dar galioja. Nusipirkau mikrofoną, nes prieš koncertus, būna, prarėkiu balsą, barškutį. Su mumis grojęs gitaristas prisipirko stygų.

Greta muša ritmą į kažkokią dėžę po savim. Kas tai per daiktas?

Dėžė vadinasi kachonas (cajon). Tai ispaniškas instrumentas. Jame yra dvi stygos. Pamačiau aš jį internete, o vėliau Gintarei pavyko jį gauti. Tai vyko maždaug prieš pusantrų metų. Iki tol grojau džembėm, barškučiais ir kita perkusija.

Gretos priežiūroje – mušamasis ir „sėdimasis“ instrumentas kachonas

Jei kiti autoriai jums pateiktų dainas, tekstus, kaip juos atsirinktumėt?

Mums dainų nieks nesiūlo, mes juos pačios atsirenkame. Paskutiniu metu daugiausia atliekame autorines dainas. Dainas renkamės pagal nuotaiką, deramumą, jos turi kažkaip prilipti.

Apie ką nedainuotumėt?

Apie paviršutinišką meilės pateikimą. Netiktų ir vulgarumas, keiksmažodžiai.

Koncerte pristatydamos save pasakėt, kad esat grupė. Ar iš tikrųjų jūs nebe duetas?

Mus visąlaik pristatydavo kaip grupę, net kai grojome tik dviese. Laikome save grupe Rezervuota, o ne duetu Rezervuota. Taip ir lengviau išsitaria. Duetas skamba oficialiai tarsi kokioje „Dainų dainelėje“. Mūsų tikrai nėra daugiau negu dvi. Visi kiti – kviestiniai muzikantai.

Pirmą kartą jus mačiau gruodį per Aids dienai skirtą koncertą. Kuo pasikeitėte nuo to laiko?

Tai nėra didelis laiko tarpas, kad kažkas kardinaliai pasikeistų. Tada grojome tik su gitaristu, dabar grojame su daugiau muzikantų. Bet ir tai nėra pokytis – kitą kartą gal vėl tik su gitaristu grosime.

Koks jūsų dueto periodas buvo pats produktyviausias?

Manytume, kad pastarieji mėnesiai. Tas „Garažo“ konkursas mums davė daug naudos ne tik tobulėjimui, bet ir pažintims, perspektyvoms. Dar niekada nebuvome tokios aktyvios kaip šią žiemą.

Dainos „Bitelės“ dainavimas priminė Cranberries vokalistės Dolores O’Riordan manieras. Ar ji nepadarė jums įtakos? Jeigu kas įtaką darė, tai kas?

Tai atsitiktinumas, nes šios grupės dainos man nėra įsiminusios. O įtaką daro tai, ką mes klausome: Jack Johnson, Lykke Li, Paolo Nutini.

Ką labiau vertinate: Saulių Mykolaitį ar Aktorių trio?

S. Mykolaitis man išliko įsimintiniausiu iš visų bardų. Man vaikystėje yra padovanoję Aktorių trio diską, tiek juos ir težinau. Nelabai mes klausome tos dainuojamosios poezijos. Tačiau S. Mykolaičio visada norisi paklausyti. Jei jis būtų gyvas, mielai eičiau į jo koncertą, skirtingai negu kitų. Na dar Domantą Razauską galėčiau išskirti.

Galite prisiminti esminius jūsų karjeros lūžius?

Vienas pirmų lūžių buvo dar pačioje pradžioje, kai aš viena sudalyvavau Vilniuje vykusiame koncerte. Tai buvo mūsų pirmasis išėjimas už Klaipėdos ribų. Apie mus sužinojo daugiau žmonių. Paskutinysis lūžis, o gal geriau pavadinti proveržis, buvo tas „Garažo“ konkursas. Kitas lūžis būtų sudalyvavimas „Eurovizijos“ atrankoje (juokiasi).

Ar galite numatyti pokyčius savo kūryboje, įsitikinimuose?

Pokyčius numatyti sunku, nes mes nelabai ką planuojame. Tie planai linkę neišsipildyti.

„Ne taip kaip visad“ (iš paskutiniojo koncerto „Tamstoje“)

Artimiausias „Rezervuotos“ koncertas vyks kovo 11 d., 19.30, Vilniaus klube „Artistai“, Šv. Kazimiero g. 3. Kartu gros Virginija. Įėjimas nemokamas.

Susiję straipsniai:

1. Rezervuota kviečia į pirmąjį solinį koncertą
2. Rezervuota persiklausė Lauros Marling?
3. Profesionaliai dainuojamąją poeziją atlikti besistengiantys Zala & Driukas eksperimentuoja su viskuo

Kategorijos: Interviu, Muzika