Sharkeen.lt | Naujos muzikos žurnalas

„Mūsų tikslas – eiti į priekį, kilti, išlįsti į viešumą, koncertuoti kiek įmanoma daugiau“, – ryžto nestokoja Kazimieras

„Karma“ – dar dvidešimtmečio neatšventusio vilniečio Kazimiero Likšos praėjusių metų vasarą suburta grupė. Daugianaris kolektyvas – tai tik viena muzikanto svajonės pusė. Tačiau kita išsipildė neįtikėtinai greitai – grupė pirmuosiuose savo koncertuose apšildė Kazimiero mėgstamiausią lietuvių atlikėją Andrių Mamontovą vasaros 1000 koncertų turo metu. „Karma“ teikia prioritetą lietuviškiems tekstams, nes mano, kad angliškos dainos negauna atgalinio ryšio su publika, ir planuoja grupės pusmečio planą, kuriame… viską sužinosite pokalbyje su Kazimieru.

Neteko vienos narės

Esame jauna, visiškai neseniai susikūrusi grupė „Karma“. Ją subūriau 2009 m. birželio mėnesį. Nuo to laiko sėkmingai repetuojame ir koncertuojame. Turėjome nemažai koncertų. Grupės sudėtis po truputį keitėsi. Pradėjome penki žmonės, dabar liko keturi. Vasaros pradžioje į grupę pakviečiau dvi merginas iš savo buvusios mokyklos, su kuriomis esu grojęs kiek anksčiau. Tai Ieva, grojanti smuiku, Lina, grojusi pianinu (vėliau ji paliko grupę). Nesunkiai internetu suradau bosistą Daną, kuris buvo tinkamas prisijungti tiek sugebėjimais, tiek asmenybe. Būgnininką pažinojau šiek tiek anksčiau: jis yra grojęs keliose grupėse kaip „Kiauras kibiras“, „Šventas sodas“. Pasiūlius prisijungti, jis mielai sutiko.

Vertina lietuvišką žodį

Aš labai daug stebėjau Lietuvos muzikantus, kurių nemaža dalis dainuoja anglų kalba. Kai jie gauną eterio, ne visi juos supranta. Tekstai yra grupės veidas, nes tai parodo, ką grupė galvoja, mąsto, ką jie nori pasakyti. Bet kai nė pusės žmonių tavęs nesupranta, tai būna tuščia, negauna atgalinio ryšio. Kai ėmiau užsiiminėt muzika, nutariau kažką daryti ne užsienyje, bet Lietuvoje. Pradėjau kurti lietuviškai, ta kaba, kuria mane gali visi suprasti, bent jau išklausyti. Vėliau gali atsirinkti, kas patinka, kas ne, bet tikrai gali išgirsti, ką aš noriu pasakyti. Aš turiu kelias angliškas dainas, bet tai nėra kūrybos pagrindas.

„Įsijungus televiziją, pasidaro liūdna, nes ten nėra muzikos, elementariausio šou, viskas taip pigu“

Aš stengiuosi būti nuoširdus žmogus: tiek koncertuose, tiek dainų kūrimu. Koncertuose stengiuosi bendraut su žmonėm. Žiūrovams turėtų patikti bandymas užmegzti ryšį tarp grupės ir publikos. Jiems galėtų patikti tekstas, nes juose įdedu nemažai darbo. Man rūpi kažką svaraus pasakyti dainose. Atliekame tai rimtai. Tai joks bajeris ar prikolas. Man tai – gyvenimo svajonė. Aš į tai žiūriu labai rimtai ir noriu viską atlikti kokybiškai ir gerai.

Be muzikos neužmiega

Man tėvai sako, kad aš nuo vaikystės buvau imlus muzikai. Anksčiau ir dabar geriausiai užmiegu su muzika. Vaikystėje klausydavausi tėčio kasečių ir man patikdavo įvairi muzika. Ūgtelėjus atradau roko muziką, grupę Foje, Andrių Mamontovą. Klausydamasis jo supratau, kad pats viduje degu kurti muziką, groti ir kažką toje srityje padaryti. Klausydamas tiek Mamontovo, tiek kitų atlikėjų namuose dainuodavau, jei kažkas staiga grįždavo, apsimesdavau, kad nieko nedarau.

Po truputėlį ėmiau žengti į muzikos sferą. Dar nemokėdamas groti gitara, kūriau žodžius. Pramokęs skambinti, formavau melodijas, dainas, kurias nebijau parodyti kitiems. Abejonių niekada negali atsikratyti, netgi dabar, nes trūksta užtikrintumo. Esu linkęs manyti, kad, jeigu tu to nori, nuo to kaifuoji, reikia tas abejones kartais pamiršti. Nors abejonės – tai kelias į pažinimą. Jos skatina susimąstyti.

Mintyse formavo grupę

Maždaug du metus grojau kaip solo atlikėjas. Kūriau dainas, jas atlikinėjau tiek mokykloje, tiek įvairiose Vilniaus auditorijose. Pagrindas buvo dainuojamoji poezija. Bėgant laikui supratau, kad tai nėra mano vieta, tas stilius, kurį aš atlieku, todėl jausdavausi labai keistai. Kai tik pradėjau kurti muziką, visą laiką turėjau mintyje grupės idėją. Kurdamas dainas, aš įtraukdavau smuiko partijas, būgnus įsivaizduodavau. Apie tai galvojau labai ilgai. Pagaliau, kai pavyko suburti grupę, mums greitai sekėsi susigroti, susibendrauti. Iš pradžių neramino mintys, ar tai ne per greitai, tačiau po mėnesio tapo labai jauku.

Kurdami vadovaujamės savo pačių nuomone. Kitų atsiliepimus išgirstame tik po koncertų gyvai arba internete perskaitydami. Kai aš į repeticiją atsinešu naujos dainos pagrindą, visi nariai tariamės, ką su ją daryti, formuoti taip ar anaip. Pasitikime savo skoniu ir tikime, kad klausytojams atrodys panašiai.

Svajonė groti su Mamontovu išsipildė

Pirmieji mūsų koncertai vyko apšildant Andrių Mamontovą. Žiūrint iš techninės pusės, tikrai galėjome sugroti geriau. Tie koncertai, kuriuose dalyvavome, tikrai buvo įsimintini. Publika mus priėmė, išklausė. Koncertai buvo pavykę, neminint tos techninės pusės. Koncertai vyko Alytuje, Druskininkuose ir Utenoje. Druskininkų koncerte susirinko daugiausia žiūrovų per visą vasaros turų maratoną – apie pusantro tūkstančio. Buvo nereali atmosfera, jautėsi teigiama emocija iš žiūrovų pusės.

Alytuje vykęs koncertas buvo pirmasis, todėl išėjo gana chaotiškas. Tik užlipom ant scenos, atgrojom dvidešimt minučių ir jau lipome atgal. Net nespėjome suprasti, kaip tai greitai prabėgo ir kokia publika susirinkusi. Paskutiniajame koncerte Utenoje nuotaikos lydėjo gana liūdnos, nes jautėme turo pabaigą. Į Mamontovo koncertus ateina neeilinė rafinuota publika, kuri klauso ir jai yra svarbu, ką atlikėjas daro.

„Karma“ Utenoje

Po visų trijų koncertų manęs A. Mamontovas paklausė, kas dabar pasikeitė mūsų grupėje. Kaip ir tada, taip ir dabar galiu pasakyti, kad mes kaip grupė, kaip vienalytis kūnas, labai suartėjome. Trys koncertai vyko per tris dienas. Mes apkeliavome beveik pusę Lietuvos. Vežėmės daiktus, nakvojome naktį vis kažkur kitur. Tai ypatingas jausmas, kai mačiau, jog grupė darosi viens kitam vis draugiškesni. Buvo didelė koncertinė patirtis išeiti prieš didelę žmonių minią, kai tavęs visai nežino, ir atlikti dainas drąsiai, energingai ir iš visos širdies. Prieš išeidamas į sceną kiek pasinervindavau, bet kai pradėdavome groti, suvokiau, kad nėra kur dėtis, turi daryti tai, ką darai geriausia, privalai stengtis iš visų jėgų.

Sudainuoti dainą su Mamontovu, kažką padaryti bendro, gal ir buvo mano didžiausia svajonė. Šis turas buvo arti to. Esu laimingas žmogus, kad mums pavyko jį apšildyti, mus pakvietė. Kai tai sužinojau, aš skraidžiau padebesyse.

Tiki pogrindžio perspektyva

Kad pamatytum, kas Lietuvoje juda į priekį, reikia labai į lietuvišką muziką gilintis. Nes tai, ką rodo televizija ir dažnu atveju groja radijas, neatspindi tikrosios situacijos. Tie muzikantai, kurie atlieka kokybišką muziką, neišskiriant stilių, lieka pogrindyje. Jie viešoje erdvėje nežinomi, todėl reikia į tai atskirai gilintis ir tam pasišvęsti. Įsijungus televiziją, pasidaro liūdna, nes ten nėra muzikos, elementariausio šou, viskas taip pigu. Bet mūsų jaunoji karta, tikiu, eina į priekį, nes suvokia tos veiklos prasmę ir ką daro. Aš manau, kad ta muzika, kuri dabar yra „po žeme“, juda į priekį ir tai tik laiko klausimas, kada ji šaus į viešumą.

Ruošiasi koncertui „Pogo“ bare

Mes po trijų Mamontovo apšildymo koncertų turėjome pasirodymus Ukmergės klube, Vilniaus „Baltuose drambliuose“, „Alaus namuose“, „Metro“ ir „Havanoje“. Iš jų įsimintiniausias liko „Alaus namų“ koncertas, kur vyko istorikų fuksų krikštynos. Buvo smagus vakaras, publika šėlo ir mes atsipalaidavome.

Geriausia būtų, kad žmonės eidami į nežinomos grupės koncertą nesitikėtų kažko per daug ypatingo, tiesiog ateitų gerai praleisti laiką, pasiklausyti geros muzikos ir pasilinksminti. Aš vadovaujuosi natūralumu, stengiuosi su publika bendrauti, užvesti, atiduoti visą energiją. Repeticijos kol kas vyksta gerai, jų metu gimsta nauji gabalai, tobulinami seni kūriniai. Kūryba juda į priekį. Tikimės gero koncerto. Kai susirenka daug žmonių, būna labai smagu. Prisimenant ir tą patį Druskininkų koncertą, kuriame susidarė bendrumo jausmas. Žmonių antplūdis veikia teigiamai, nepaisant didesnio jaudulio.

Rengia pusmečio planą

Šiuo metu esu susidaręs grupės mažų mažiausiai pusmečio planą. Mūsų tikslas – eiti į priekį, kilti, išlįsti į viešumą, koncertuoti kiek įmanoma daugiau. Planuoju su drauge rengti mini festivalius, tariuosi dėl koncertų į priekį. Svarbus uždavinys įrašyti studijinius gabalus, nes dabar teturime tik įrašus iš gyvų koncertų, kuriuos pateikiame internete perklausyti. Deriname pasirodymus studentų šventėse, istorikų dienose ir t.t. Dabar pagrindinis grupės uždavinys yra koncertai ir jų organizavimas, kad klausytojų ratas vis plėstųsi ir plėstųsi. Tai geriausias būdas būti išgirstam, nes įdėjus dainą į internetą, visa Lietuva tavęs neišgirs.

Jeigu dabar pavyktų išleisti albumą, kažkiek kompaktų padalinčiau savo draugams, pažįstamiems. Bet pagrindas būtų internetinis leidimas, kad žmonės galėtų laisvai parsisiųsti. Nes, jeigu aš apmokestinčiau dainas, tai gal tik vienas kitas žmogus jas nusipirktų. Tai būtų beprasmiška. Mano viena pažįstama jauna grupė man yra sakiusi, jog jiems sunku rasti koncertų užsakovų su jų reikalaujamu honoraru. Sako, niekas nenori mums tiek pinigų mokėti. Reikalauti iš žmonių pinigų, kai jie tik ką tave išgirdo, manau, yra neteisinga, nes žmonės nežinos, už ką tuos pinigus moka. Reikia, kad žmonės susipažintų su ta muzika, pamiltų, ateitų į koncertus.

„Karma“ su Bjelle „Kitoks gyvenimas“

Grupės „Karma“ koncertas Vilniaus „Pogo“ bare
2010 m. sausio 29 d., 21 val.
Įėjimas nemokamas

Susiję straipsniai:

1. Grupei Karma „Bix“ klubo rengiamas jaunų grupių konkursas – ne sportas
2. Grupės Karma ir Black&Life papildys „Roko naktų“ dalyvių sąrašą
3. Andrius Mamontovas: 1000 koncertų turas @ Telšiai, 2009 liepos 3 d.
4. Andrius Mamontovas: dainuojantys angliškai susikuria sau iliuziją, kad tokiu būdu jie bus įdomūs užsienyje
5. Pirmąjį „Bix“ baro jaunų grupių konkurso turą laimėjo Memorial Faces (papildyta)

Kategorijos: Interviu, Naujos grupės