Sharkeen.lt | Naujos muzikos žurnalas

SH (sh.ten.lt nuotrauka)

Susiviliojot „Muzikos bombos“ reklama, kviečiančia įsigyti albumų su 80% nuolaida? Su nekantrumu laukiau, kada nuvilksiu savo užpakalį iki artimiausios muzikos prekių parduotuvės. Įdomiausia buvo, kad joje skambėjo mano rengiamuose rinkimuose geriausiu naujoko albumu pripažinti „Empire Of The Sun“ „Walking On A Dream“. Labiausiai m-bomboje tikėjausi rasti seno gero lietuviško roko įrašų. Radau. Neperlabiausiai seno, bet radau. Atvirai pasakius, nieko įspūdingo: „Merlina“, „Laura & The Lovers“ (geriau būtų „Relanium“), „Biplan“, na ir, mano džiaugsmui, SH.

Ar pirkti SH „Supermeno užkandžius“, neabejojau nė sekundės, nes tada, kai jis buvo išleistas, jo neįsigyjau vien dėl „biednumo“. Šiuo metu albumo kaina vos 4.90 Lt. Prisimenu jo reklaminę kampaniją, kai buvo vadinamas geriausiu lietuviško roko albumu per pastaruosius metus. Aš tuo neabejotinai tikiu. Taip pat kaip ir tuo, kad „geras“ rokas finansinių lūkesčių pateisinti negali, kas, galbūt, tapo viena SH išsiskirstymo priežasčių.

SH mano gyvenime? Jame atsirado 2001 m., kai „Mažeikių aidas“ (radijo stotis) įėmė groti ir į topą pasiūlė „Sumaišyk mane su cukrum“. Man tada buvo 12 metų, o santykis su grupe tapo kaip su nepasiekiama mergaite: ji tokia graži, kad, regis, ne mano nosiai. Tada jau buvau pradėjęs sudarinėti muzikos topus, ir „Sumaišyk mane su cukrum“, pagal reitingus, tapo geriausia lietuviška daina juose per metus. Tais laikais dalyvavau kažkokioje to paties radijo laidoje, kurioje manęs buvo klausiama apie mėgstamiausią grupę – didžiuodamasis pasakiau, kad tai SH.

Daina „Supermenas“, tai kažkas Tokio! Ji keletą mėnesių mane vežė iš proto, o, girdėdamas grojant per radiją, visada dainuodavau drauge. Gal ji įgarsino man artimus santykius tarp vaikino ir merginos. Dabar jau prisiminti nelengva.

2003 m. ėmiau brazdinti gitara. Pirmasis mokytojas – mano dėdė. Vienas iš pirmųjų kūrinių – Vytauto Kernagio „Praskrido drambliai“. Nereikia aiškinti, kaip mane sujaudino SH atliktas šios dainos koveris, kuris skamba ir „Supermeno užkandžiuose“. Taip ir toliau apie kiekvieną dainą beveik galima išsakyti ir asmeninius potyrius drauge. Bet tai tik druskos pylimas ant žaizdos, žinant miglotą grupės baigtį.

Kartą SH grojo LRT „Labame ryte“. Pamenu, kaip aiškino albumo pavadinimo prasmę: klausytojas, pasistiprinęs muzika, įgauna tarsi supermeniškos energijos, tada šoka į sportinius batelius (viršelyje – „inkariukai“) ir gyvena visavertį gyvenimą“. Supermeno galia neblėsta, todėl ir po tiekos metų pirmą kartą „užkandęs“ šio albumo, galiu jaustis kaip super herojus savo amplua.

Nėra susijusių straipsnių

Kategorijos: Muzikinių albumų apžvalga