XXI a. pasaulinės emo mados era

Iki albumo „The Black Parade“ išleidimo, Gerardas Way’us scenoje pasirodydavo juodais paakiais ir nagais
Kiekvienas neformalusis judėjimas turi savo apogėjaus ribas. Tokias turi ir naujoji, pasaulinė (komercializuota, supopsinta, kaip ten bepavadinsi…) emo judėjimo banga. Naujųjų grupių muziką vietoj elementaraus emo, kuris neatitinka realios situacijos, taikau „jausmais paremto roko“ (angl. emotionaly charged rock) apibrėžimą, nors vėliau tekste dėl patogumo vis vien vartosiu „emo“. Kadangi tai yra pasibaigę, galima, ramiai apsvarsčius, tai aptarti.
Man tiesiogiai talkina mano paties nuo 2005 m. sudarinėjami roko muzikos topai. Jie jautriai reaguoja į rinką, kadangi reitinguojama naujausia ir aktualiausia sunkesnioji muzika. Ši data (2005 m. liepa) yra tarsi Didžiojo sprogimo taškas, kurio priešistorę kur kas sunkiau įvertinti. O naujųjų emo grupių banga ir su juo sekęs fake/faggot/poser judėjimas prasidėjo jau prieš tai. Žinoma, ne masiškai, žinoma, ne Lietuvoje. Galima paminėti grupes Dashboard Confessional, Hawthorne Heights, From First To Last, The Used (visi amerikonai).
2005 m. gegužę pasirodė komerciškai „stumiamas“ My Chemical Romance singlas „Helena“, tačiau, kadangi iki mano topų dar reikėjo palaukti porą mėnesių, tą irgi priskiriu priešistorei. Taigi 2005 m. buvo paskutiniai metai, kad dar buvo galima garsiai šaukti „emo, emo!“ ir niekas neatkreiptų dėmesio (asmeninė patirtis).
Nepasitenkinant beletristika, esu pasiruošęs ir konkrečių duomenų. Pirmasis emiškas blyksnis tope – tų pačių My Chemical Romance daina „Ghost Of You“ spalio 3-10 dienomis besilaikiusi pirmojoje vietoje. Lapkričio 7 d. trumpam į trejetuką užkopė Funeral For A Friend „History“ (taip pat komerciškai „stumta“). Tuo 2005 m. ir baigiasi.
Po šios datos naujieji emo gerbėjai jau ryškiai pavėlavo į traukinį. Jie nebegalėjo turėti jokio stiebelio užsikabinti. Visai tai yra dėl to, kad ši emo banga buvo sukelta komerciniu pagrindu.
Tiesa, jų pabaigoje perleidžiamas My Chemical Romance „I‘m Not Okay“ singlas (originaliai išleistas 2004 m.), kuris mano tope populiarumu džiaugiasi tik nuo 2006 m. pradžios. Kovo mėnesį atidarau pirmąjį Lietuvoje My Chemical Romance internetinį fanų puslapį, gerbėjai pagaliau renkasi vienoje vietoje.
Susiformuoja emo švenčiausioji trejybė: My Chemical Romance, Panic! At The Disco ir Fall Out Boy. Pastarosios dvi grupės tuomet Europoje dar nebuvo pagarsėjusios, tačiau banga internetu pasiekė ir Lietuvą.
Vasario pradžioje tope išsyk pirmoje vietoje debiutuoja Fall Out Boy „Sugar, We‘re Going Down“, o netrukus ir „emo metalu“ pakrikštyta Bullet For My Valentine „All These Things I Hate“. Tuo metu emo skverbėsi daugiausia į pop-punk‘ą ir į post-hardcore‘ą. Toliau tope laurus skynusios emo grupės: Yellowcard, Alkaline Trio, The All-American Rejects, Hawthorne Heights, Angels & Airwaves (dėl jų nesu visai tikras), Taking Back Sunday, Panic! At The Disco. Ypač reikia išskirti AFI „Miss Murder“, kuri ne tik siekė pirmą vietą, bet ir mano vykdytose apklausose buvo išrinkta geriausia vasaros daina, o patys AFI – geriausia metų roko grupe (be to laimėtas MTV geriausio roko video apdovanojimas). Toliau savo aukštumas siekė ir šios grupės: Dashboard Confessional, Lost Prophets, Breaking Benjamin. Rugpjūčio 3 d. pirmoje vietoje debiutavo 30 Seconds To Mars „The Kill“, kurie, kaip žinoma, MTV Europos apdovanojimuose laimėjo geriausios roko grupės apdovanojimą 2007 m.
Na ir galiausiai metų pikas. Spalį pristatytas My Chemical Romance „Juodasis paradas“. Daina „Welcome To The Black Parade“ dvi savaites išsilaikė Jungtinės Karalystės perkamiausių singlų viršūnėje. Šis My Chemical Romance albumas yra atskaitos taškas iki skoningos emo mados ir po jo sekusio protu nesuvokiamo apsimetinėjimo išsiliejimo ir visiško judėjimo išsisėmimo. Iki tol galėjai atrodyti emiškai ir jaustis kietu, o po to – vien gėda ir patyčios. Simboliška, bet ta pati grupė ir sukūrė judėjimą, ir jį sunaikino.
Tuo tarpu dar save pristatė post-hardcore‘o grupės The Black Maria ir Alexisonfire. Singlus leido ir anksčiau minėtos grupės.
Prasideda 2007-ieji. Emo užvaldė kolosaliai. Nuo pat Naujųjų metų iki gegužės 3 d., su vienos savaitės petrauka, pirmąsias topo vietas užėmė vien emo grupės! Tai Red Jumpsuit Apparatus „Face Down“, My Chemical Romance „Famous Last Words“, naują albumą pristatę Fall Out Boy su „This Ain‘t A Scene, It‘s An Arms Race“, Funeral For A Friend „Out Of Reach“, Enter Shikari „Anything Can Have Happen In The Next Half Hour”, Brand New „Jesus Christ“ ir Fall Out Boy „Thnks Fr Th Mmrs“. Tuo metu aukščiausius trejetukus pasiekė ir šios grupės: From First To Last, Underoath, Blood Brothers, Trophy Scars, I Am Ghost, Escape The Fate, The Used, The Academy Is…, From Autumn To Ashes.
Viskas. Šitoj vietoj XXI a. emo banga nuslūksta! 2007 m. vidurvasaris yra kritinis momentas, kai pirmąją vietą pasiekia Paramore „Missery Bussines“ (mano didžiai nuostabai žiniasklaida juos priskyrė pop emo rokeriams). Tai yra degradavusio emo atsivertėlių radimosi pabaiga. Todėl po šios datos naujieji emo gerbėjai jau ryškiai pavėlavo į traukinį. Jie nebegalėjo turėti jokio stiebelio užsikabinti. Visai tai yra dėl to, kad ši emo banga buvo sukelta komerciniu pagrindu, kas šiai datai ir baigėsi.
Antroje 2007 m. pusėje jokia emo paremta daina nebepasiekė pirmosios vietos. O įdomiausia tai, kad anksčiau emo priskirtos grupės, kaip Panic At The Disco, Bullet For My Valentine, Hawthorne Heights, dar pasiekusios pirmąsias vietas 2008 m., nebebuvo panašios į emo. Panic‘ai „persimetė“ ties indie roku, Bullet For My Valentine albumą persmelkė 80-ųjų sunkiuoju metalu, o Hawthorne Heights neteko rėksnio Casey Calvert.
Apibrendrindamas galiu pasakyt, kad tai kiekvienos subkultūros neišvengiami etapai: susikūrimas, suklestėjimas ir degradacija. Jeigu tekstą skaitydami nervinotės, neva manydami, kad emo tai Swing Kids ir panašios pogrindžio grupės, tai aš čia rašiau apie šio amžiaus komercinį judėjimą, o „emo“ vartojau vien tam, kad žmonės geriau suprastų. Turėtume džiaugtis, kad buvome istorinio subkultūrų etapo liudininkais, prilygstančio pankų ir hipių laikams.
Susiję straipsniai:
- Svarbiausi praėjusios savaitės nauji singlų išleidimai
- 2009 m. roko muzikos topuose daugiausia savaičių praleido… The Gaslight Anthem
- My Chemical Romance „Sing“ veda populiariausių 2011 m. pirmojo ketvirčio roko dainų Top-50
- Roko muzikos dešimtmetis: 2006 m. Top-100
- Biffy Clyro – 2009 m. roko muzikos šlagerių karaliai
Kategorijos: Mada ir stilius, Prognozė














Jaunosios kartos britų roko pažibos Young Guns pristato antrąjį albumą
Geriausia andegraundo grupe tituluoti Roadkill 50-ąjį koncertą pavers švente 
„Sharkeen dainų dešimtukas“ skambės ir šiemet. Pradedama registracija
Albumo apžvalga. Freaks On Floor „Hello Girls“ 
„Sharkeen geriausi 2011″: užsienio muzikos geriausiųjų rinkimuose pirmauja Ed Sheeran bei Foo Fighters 
Muzikantai plepa… #9 Paralytic neteko vokalisto, scena – grupės 24For7
Patarimai T.Ė.T.Ė. apdovanojimams: keiskitės, kol ne vėlu 
Lietuviškos muzikos perspektyva 2012: ir ja tampa… No Dog Barking
Last.fm paskelbė savo 2011-ųjų klausomiausius
„Gimusi mirti“: Lana Del Rey ažiotažo testavimo savaitė 
Mmpsuf apie naujausio albumo “Retina” dainas: “Patiems šiurpuliai po kūną laksto“ 
Sharkeen.lt apklausa: geriausia lietuviška daina – Colours Of Bubbles „My Little Sue“












ačiū, sužinojau daug naujo
“Spalį pristatytas My Chemical Romance „Juodasis paradas“. Šis My Chemical Romance albumas yra atskaitos taškas iki skoningos emo mados ir po jo sekusio protu nesuvokiamo apsimetinėjimo išsiliejimo ir visiško judėjimo išsisėmimo“. Nelabai supratau šį sakinį. Tai “Black Parade“ vis dar “skoningoje madoje“ ar, tavo nuomone, nuo jo jau prasidėjo judėjimo smukimas?
To Galvokas:
Juodasis Paradas jau perzenge ribas. Jis sunaikino emo epocha ar bent jau pradejo kuo skubiausiai ta daryti.
Dazniausios replikos del sio teksto, kad sios grupes neva nera emo. Taip, zinoma, daugiau maziau nera. As gi pats klausau senu pogrindzio hardcore emo grupiu ir si karta man yra gryna parodija, bet, kad dabar viska imta vadinti emo, tiek nuo muzikos, tiek iki savizudybiu, taigi tokia savoka del to ir vartoju.
Tiesa ta laikotarpi dar galima skirstyti i tokius periodus:
2004 m. vasara kai vien birželio mėn. pasirodo tiek Hawthorne Heights debiutinis albumas ir My Chemical Romance antrasis. Iki 2005 m. pavasario, kai isleidziama „Helena“. Vis tai butu priesistore. Nors as dar klausydavau ir Senses Fail pries tai. Prie to paties dar Story Of The Year – ‘Until The Day I Die’ (2004 m.).
Klestejimo metas tai nuo 2005 m. vasaros iki 2006 m. rudens.
Degradacija nuo 2006 m. rudens iki 2007 m. vasaros.
Šaunus tekstas. Rimtai. Šiaip nelabai kada skverbiaus į tą šio amžiaus „ emo bangą“, bet pritariu visom keturiom tavo žodžiams.
Kas liko nesusiprate ir po teksto, ir po komentaru, tai tiem emo yra apsirengimo stilius-sukuosenos, gyvenimo budas (savijautos stovis), tai sitiem galiu pasakyt – jus is kitos planetos.
[...] atsakomybę ir atsiprašytų už tai, kad prisidėjo prie besibaigiančios šio dešimtmečio apsimetėliškos, emo fashioncore kultūros inspiravimo. Tai grupė „The Get Up Kids“, internetiniam žurnalui „Drowned In Sound“ [...]
[...] „The Black Parade“ albumą. Apskritai siaurakelniai, kuriuos dar įkvepia beblėstanti emo mados stiliaus reklaminė kampanija, šiame festivalyje buvo ryškiai pastebimi. Tuose pačiuose deathstar‘uose gitaristas [...]
„Turėtume džiaugtis, kad buvome istorinio subkultūrų etapo liudininkais, prilygstančio pankų ir hipių laikams.“
na nei pro kur neprilygsta nei panku, nei hipiu laikams.
Mano nuomone, tai rokas nė karto nebuvo tiek populiarus per paskutinius 15 metų (imkim Blur ir Oasis laikotarpį) nei mano aprašomame laikmetyje.
O kodėl tau neėmus ir nepasipriešinus savo instinktams niekinti savo dabartinę būklę?