Ar parklupdys mane infliacija? (+komiksas)

Infliacija Lietuvoje ypač sparčiai ėmė kėrotis praėjusių metų rugsėjį. Jei nežinočiau kodėl, pamanyčiau, kad tai prakeikimas mano savarankiško išlaidų valdymo proga pradėjus studijuoti. Būtiniausių maisto produktų kainos kilo lyg ant mielių, o man pragyvenimo lygis tapo aukštesnis nei maniau – sunkiai pasiekiamas. 

Valiutos nuvertėjimas stiebėsi iki dešimtmečio laikotarpio aukštumų, galiausiai pasiekė 8,1%, o analitikai perspėja ir apie 10% perkopimą netrukus. Kokią įtaką man padarė šie finansiniai pokyčiai? Kuomet trečdaliu pakilo sviestas, ketvirtadaliu – pienas, šių produktų mano šaldytuve nerastum nė su žiburiu. Atsisakyti turėjau ir pasilepinimo mėsa, žuvimi. Žodžiu, gyvenimas tapo skurdus. Infliacija sukėlė turtinę visuomenės diferenciaciją, kuomet turtingieji toliau skendi pertekliuje, o vargingieji dar labiau priversti susiveržti diržus.

Vienintelė išeitis lieka kuo mažiau priklausyti nuo rinkos svyravimų. T.y. maitintis, kiek galima, natūrinio ūkio produktais, atsisakyti automobilio, gyventi privačiame būste. Laimei, tokios panikos nėra naujųjų technologijų sektoriuje, kuriame kainos stabilios, o be jų išsiversti neįmanoma. Taip pat dirbant tenka guostis visu atlyginimu „vokelyje“, kai sutaupoma socialinių garantijų sąskaita. Tik progresinių mokesčių įvedimas paskatintų imtis legalaus darbo, kas tėra vienintelis koziris G. Kirkilo politikoje.

Visuotinis lietuvių optimizmas pastaruoju metu labai sumažėjo. Prie to betarpiškai prisideda infliacija. Vangus darbo našumas palyginus su užmokesčiu – vienas to skatintojų. Pvz. jei prieš keletą metų iš dabo biržos pasamdytas žmogus ūkio darbus dirbdavo už 20-25 Lt per dieną, šiuo metu jam tenka mokėti tris keturis kartus daugiau. Netramdomas perkamosios galios didėjimas negali kartu neprivilioti ir kainų šuolio. Dėl jo labiausiai kenčia nedinaminį atlyginimą gaunantys vyriausybinių įstaigų darbuotojai: mokytojai, muziejų, bibliotekų darbuotojai ir kt.

Šiuo atveju priešu tampa nebe infliacija, o Vyriausybė, nesugebanti jos pažaboti, o dar blogiau – apsaugoti darbininkų klasės. Visų pirma veikti emė partija „Tvarka ir teisingumas“, surengusi mitingą prieš kainų šuolį. Prie akcijos prisidėjau ir aš. Toliau sekė mokytojų streikų virtinė. Tačiau vykdomoji valdžia toliau begėdiškai apgaudinėja tautą, besirūpindama tik savo išlikimu ir „LEO LT“ gimdymu.

Susiję straipsniai:

1. Šios savaitės sharkeen.lt istorija Įdomiausi straipsniai, kurie buvo publikuoti šioje svetainėje prieš metus ar dvejus vasario...