Radiocentro apdovanojimai 2008: kakofonijos inkubatoriuje – nieko naujo

Ką tik praūžė eiliniai Radiocentro popso apdovanojimai, skirti pašlovinti neapsiplunksnavusiems scenos „padavėjams“. Ceremonijų patirčiai augant, korealiai didėja rengėjų infantilumas, kas renginį sukuria skirtą kuo jaunesniai, muzikos meno neišmanančiai ir grojaraščių suformuotai, auditorijai.

Spaudos rūmai, kaip pagrindinis muzikinio bukinimo stimuliacijos šaltinis, toliau sėkmingai atlieka savo funkciją. O šiemet dar dingo ir dvi prasmingiausios nominacijos – metų albumas ir apdovanojimas už nuopelnus.

2007 m. produktyviausiai darbavosi moterys. Jurga, tapusi geriausia iš jų, užnugaryje paliko mažai kuo nusileidžiančias R. Ščiogolevaitę, Mią, Sniegę. Kita gana pozityvi nominacija „Šviežio oro gurgšnis“ apdovanojo A. Smilgevičiūtės ir Skylės dainą „Jūržolių šokis“. Ties tuo apdovanojimų konstruktyvumas ir baigiasi. 

Didžiausią akstiną praėjusį šeštadienį džiaugtis turėjo Vaidas Baumila („metų atlikėjas“, „postrealizmas“). Vaikinas nušluostė nosį muzikos verslo banginiams, įrodydamas, kad muziką keliant tikslu, galima laukti pripažinimo ir Lietuvoje. Netikėtai dividendų susilaukė ir Delfinai: panašu, kad jie laurus skina vien už egzistavimą („Lietuvos Top-20“ grupė). 

Ne tokios geros nuotaikos buvo Viliaus Tarasovo stovykloje. Žadėjęs nugalėti dvejose kategorijose, jis tenkinosi tik metų debiuto statulėle (pripažintas mažiausiai šlykščiu tarp kitų naujokų). Nežinia kokia intencija įsteigtos nominacijos „Tegyvuoja blondinės!“ fronte susimovė ir V. Riaubiškytė, parklupdyta „Ypatingai viliojančios atrakcijos“. It musę kandusi liko kaimietė Wika, pernelyg aukšai vertinusi savo „one hit wonder‘į“ „Rička, Rička“, kuris merginai neatnešė nė jokio apdovanojimo. 

Apmaudu, kad tarp nuobodokų scenoje koncertavusių grupių pasirodymų nebuvo pernai prisikėlusių „Anties“ muzikantų. Suprask, kam lietuviško modernaus roko etalonams žemintis grojant prieš apytuštę paauglių vos užpildytą „Siemens Areną“? Tokio kazuso nevertinant gyvųjų scenos legendų civilizuotose valstybėse aš neįsivaizduoju.

Radiocentras yra apsėstas gėdingais voties inkštirais, kurie, laimei, pamažu nyksta (krito Pikaso, Bavarija, kris ir Mango, Mokinukės). Kad vietoj jų neišdyks nauji, tikėtis naivu. Nors ir kiek truktų, reikia leisti paliegusiai vaikų visuomenei persirgti popso kokliušu. Kad sroventų ne pavieniai „oro gurgšniai“, tikiuosi šiame gyvenime sulaukti ir aš.

Susiję straipsniai:

1. Nereikia paliauti leisti albumų, tačiau ir dainų leisti parsisiųsti nemokamai ALBUMAS YRA SUSIETAS VIDINIO TURINIO NELYGAUS PAVIRŠIAUS RELJEFAS. JAME YRA VISKO, TAČIAU...
2. Pats metas lietuvišką popsą versti iš padų Kaltiname MTV dėl popso sklaidos, bet nepastebime, kad į viešumą ji iškelia...