Nacionalinis diktantas – kaip man sekėsi?

Šiemet jau trečią kartą vyko pilietinės visuomenės raštingumo išbandymo akcija – nacionalinio diktanto rašymas. Skirtingai nei ankstesniais metais, pirmą kartą įgavau teisę jį rašyti ir būti patikrinamam, nes tik nuo 2007 m. nebesu moksleivis (jie kartu su lituanistais nėra vertinami). Aš, kaip jausdamas pilietinio aktyvumo entuziazmą, apie dalyvavimą akcijoje svajojau nuo šio renginio debiuto.Žmogaus raštingumo lygis yra labai   i n t y m u s   r e i k a l a s. Man taip pat. Aišku, jaudulys rašant neprilygsta egzaminui, tačiau prasto patikros rezultato išgirst nenorėčiau – apie balą gerai arba nieko. Šiųmetinis diktantas, kiek kalbama, lengvesnis už pernykštį. Skaičiau anuometinį, bet sudėtingumo lygį nustatyti nerašius yra gan subjektyvu. Diktorius Šalkauskas skirtingai skaitymo metu nustatinėdavo pauzes tarp galimų ir negalimų kablelių. Toks nevientisumas suponuoja įvairias interpretacijas ir nebūtinai totalus originalaus teksto atitikimas būna vienintelis teisingas variantas.

Na, o dabar konkrečiau apie mano parašytą diktantą. Autorius Vytautas V. Landsbergis apybraižoje „Senolio pranašystė“ parengė ne tiek sudėtingą žodžių rašybos, tačiau skyrybos, būtent tiesioginės ir/ar menamosios kalbos, tekstą. Todėl drįstu teigti nepadaręs rašybos klaidų. Kita situacija su pastraipavimu, skyryba. Remiantis subalansuoto teksto kompozicija, arba
d i k t a n t a s   b u v o   n e s t r u k t ū r i z u o t a s (įžanga ryškiai ilgesnė už pabaigą), arba čia jau mano bėdos nerandant segmentų sankirtos.

Pereikime prie linksmiausios diktanto dalies. Iš anksto jau buvo „trimituojama“ apie dvi akcijos naujoves: tekstas rašomas ant savaiminio kopijavimo lapo, kas leidžia žmonėms pasitikrinti rašybą anksčiau, negu bus pranešti rezultatai ir, antra, renkamas gražiausias lietuviškas žodis. Dabar apie pastarąjį punktą. Neabejoju, kad čia nenuoširdi rengėjų idėja, o tik eilinis, bet sveikintinas, plagiatas. Neperseniausiai tarptautinėje arenoje buvo paskelbtas ir gražiausių pasaulio žodžių sąrašas. Išgirdus šią sąlygą, žodis man toptelėjo iškart ir net nelabai sekėsi jam ieškoti oponentų. A T I -
T I K M U O – šydas atidengiamas. Kuo šis žodis tiek ypatingas? Sunku paaiškinti pasamonės balsą, bet jei būtų mano valia, „atitikmuo“ pakeistų „bučinį“. Tik pamėginkite keliskart iš eilės artikuliuoti šį žodį. Tiesiog sekundė liežuvėlio virpenimo ir „muo“ – bučinuko – išsiveržimas.

Net nemėginsu spėlioti, kokie žodžiai stos ant pjedestalo, nesitikiu tarp jų savojo. Planas minimum įvykdytas: atlikau savo pilietinę pareigą ir esu patenkintas. Gerbiu savo gimtąją kalbą ir atiduodu jai moralinę duoklę. Dalyvavau olimpiniu principu, o jei vertintojai atrinks tarp geriausių, būsiu maloniai nustebintas.

Nėra susijusių straipsnių