Tai kur gi ta tėvynė?

Teneįsižeidžia Vilniaus Gedimino technikos universiteto dekanatas, bet epizodiniais įspūdžiais iš šios švietimo įstaigos norėčiau pasidalinti. Konkrečiai keliaukime į Mechanikos rūmų filosofijos pratybas 2007 m. gruodį, į per amžių remonto nemačiusią ir gėdą iš pažiūros darančią 111 auditoriją.

Dėstytojas pasikviečia pirmakursį studentą, kad pamatytų jo nurašytą į sąsiuvinį filosofijos teoriją, kas suteiktų bilietą į įskaitos laikymą. Netrukus mane nustebino štai kas: docentas iškėlė eksperimento idėją, kurios principas būtų ne tik paspoksoti į nuo viešo šaltinio nulietą tekstą, tačiau ir paklausti ko nors iš turinio. Netrukus pasijutau baisiausiai šokiruotas, jog pradinių klasių praktika ima skverbtis ir į universitetų auditorijas!

Dėstytojas pašniukštinėjęs sąsiuvinyje, šį tą pabraukęs raudonu rašikliu, įbeda į vaikiną akis ir klausia: ką tai reiškia (rodo pirštu į žodį)? Studentas kiek paraudęs po visokių „mhm“ ir „ėėė“, sušnibžda: „Ten, kur gimiau“. Anas atkerta: „O jei aš gimiau lėktuve, negi ten mano tėvynė?“. Toliau studentas: „Ten, kur gyvenu?“. Beviltiška. Teisingo atsakymo atkapstyti taip ir nepavyko, o dėstytojo reziumė skambėjo daugmaž taip: „Jeigu tavęs sūnus paklaus, ką reiškia tėvynė, o tu nežinosi!.. Tokį žmogų reikėtų apipilti verdančia derva, apiberti plunksnomis ir paleisti bėgti Gedimino prospektu. Ir tai dar būtų maža!“.

Kai taip vyksta, kaltinti norisi visus, tik ne save. Manau, šiuo atveju tai normalu. Visų pirma, tai kalba apie universiteto lygį priimant abiturientus. Antra, apie pačių jaunuolių pilietinio brandumo skurdą. Trečia – radikalių pažiūrų dėstytojai ir jų nekompetencija. Tas pats minėtasis filosofijos ekspertas vienos paskaitos metu yra, švelniai tariant, taip pašmaikštavęs: „Kuo skiriasi nėščia moteris nuo kilimo?“. Jaunėliai studenčiokai į tokį patirties reikalaujantį filosofinį klausimą atsakyti dar negalėjo. Dėstytojas buvo atviras: „Moters dulkinti nebereikia“.

Žuvis pūva nuo galvos, o sunkiausia pakeisti bendruomeninius įpročius. Tokiu būdu apeliuodamas į Lietuvos švietimo vadovus, norėčiau paburnoti, jog ne nuo to galo pradedamos reformos. Nė vienas kosmetinis patepliojimas neužglaisto problemų iš vidaus. Tedirbkite Lietuvos naudai ir žmonių gerybei, nes liaudis ima nebesuprasti tos tėvynės reikšmės.

Susiję straipsniai:

1. Sharkeen.lt istorija: sausio 25-31 d. Svetainės rubrika, kuri išleidžiama jau antrą kartą. Idėja yra atkapstyti įdomiausius įrašus,...
2. Pigaus filosofavimo „filosofinė“ „O trys plaukai sriuboje daug?“, kaip žydelka klausimu atsakė naujoji mano filosofijos...